Taip ne tik bus sutaupyta lėšų, bet ir panevėžiečiai turės įdomią atrakciją.

Vakar į Senvagę buvo įleista keliasdešimt gražuolių baltųjų amūrų. Kaip teigė Savivaldybės Ekologijos skyriaus laikinai vedėjo pareigas einanti Rūta Taučikienė, iš Zarasų rajono Vasaknų žuvininkystės ūkio buvo atvežta apie 40 kg įvairaus dydžio maždaug dvejų metų baltųjų amūrų ir visi paleisti į Senvagę.

Nors praėjusi žiema buvo kaip niekad šilta, praktiškai be sniego ir didelio šalčio, tad dauguma pernai įleistų amūrų išgyveno, jų tokiam telkiniui nepakako.

„Pernai vasaros pabaigoje pirmą kartą buvo surengta Baltojo amūro šventė. Tiesa, joje nebuvo sugautas nė vienas amūras. Pati nežvejoju, bet iš patyrusių žvejų teko girdėti, kad šias žuvis itin sunku pagauti. Šią žiemą žuvys neįšalo, tačiau galbūt jas išgaudė žvejai, nes žvejyba leidžiama nuo rugpjūčio pabaigos iki gegužės 1-osios“, – svarsto R. Taučikienė.

Nustatyti, kiek Senvagėje yra žuvies, gana sunku, tad buvo remiamasi aplinkosaugininkų rekomendacijomis, kiek maždaug reikėtų baltųjų amūrų tokio ploto tvenkinyje kaip Senvagė. Iš Savivaldybės biudžeto buvo nuspręsta skirti 500 litų jiems įsigyti.

„Aplinkosaugininkų nuomone, baltųjų amūrų tokiame tvenkinyje buvo per mažai, todėl nusprendėme įveisti daugiau žuvų. Kitąmet žiūrėsime, ar vėl reikės pakartoti šią procedūrą“, – sakė R. Taučikienė.

Pigiau išgaudyti

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas teigė, kad praėjusį savaitgalį per visuotinę švarinimosi akciją „Darom“ narai buvo panėrę į Senvagės vandenis, tačiau dėl itin prasto matomumo nepavyko pamatyti, ar ten yra ir kokios žuvies.

„Matomumas labai prastas, po vandeniu ištiesus ranką net pirštų galų nesimato“, – palygino V. Jakštas.

Baltieji amūrai yra kaip sanitarai, iš tvenkinio valantys dumblius, žoles, mikroorganizmus, neleidžiantys jam užželti. Tačiau jie pagrindinę savo funkciją gali atlikti tik tada, kai vandens temperatūra įšyla apie dvidešimt laipsnių.

Direktoriaus teigimu, įveisti žuvų yra daug pigiau ir ekologiškiau nei per vasarą kelis kartus mechaniniu būdu valyti tvenkinį, tačiau šių žuvų priežiūra šaltuoju metų laiku gana brangi.

„Šiltuoju metų laiku rūpintis amūrais nereikia, nes jie minta dumbliais, tačiau žiemą žuvis aprūpinti deguonimi labai brangiai kainuoja. Esame apskaičiavę, kad sniegui valyti nuo Senvagės ledo, eketėms gręžti, vandeniui pumpuoti ir kitiems darbams reikia mažiausiai 4 tūkst. litų. Bet vis tiek nepavyksta išsaugoti visos žuvies“, – kalbėjo V. Jakštas.

Tad valdžios sprendimas leisti šaltuoju metų laiku žvejoti ir vasaros pabaigoje rengti žvejų šventę – sveikintinas dalykas.

„Išgaudyti žuvis rudenį ir pavasarį jas vėl įveisti daug pigiau, nei kiekvieną žiemą gelbėti. Be to, Baltojo amūro šventė puiki pramoga panevėžiečiams“, – sakė V. Jakštas.

Miesto meras Vitalijus Satkevičius, padėjęs į Senvagę išleisti baltuosius amūrus, patikino, kad šiemet panevėžiečių ir vėl lauks žvejus mėgėjus ir smalsuolius sutrauksianti Baltojo amūro šventė.
„Žuvis paleidome, dabar belieka ruoštis šventei“, – juokavo miesto galva.