Daugiabučių gyventojai šildymą namuose gali pradėti ir savo iniciatyva anksčiau, administratoriams ar bendrijų pirmininkams atsukus šildymą name ir apie tai informavus savo šilumos tiekėją.
Šildymo sezonas skelbiamas, kai vidutinė trijų parų oro temperatūra mažesnė nei 10 laipsnių šilumos.
Nuo šio šildymo sezono pradžios šildymo kaina mažės vidutiniškai penkiais procentais, palyginus su praėjusių metų rugsėjo mėnesio šilumos kaina.
Tipinio nerenovuoto daugiabučio namo buto (60 kv. m) gyventojas už šilumą šį rudenį per mėnesį mokės maždaug 4–5 eurais mažiau.
„Prieš 8 metus „Vilniaus energija“ įrengė biokuro katilą su šilumokaičiu (įrenginys, kuris iš dūmų išgauna atliekinę šilumą, kuri nebuvo apskaityta iki šiol), kuris šiandien jau yra atsipirkęs ir leidžia mažesnėmis sąnaudomis pagaminti šilumą“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Pasak jo, šiluma Vilniaus mieste nuo 2014 metų pinga, nes rinkoje atpigo biokuras, mažėja pasaulinės naftos kainos. Be to, teigiamų pokyčių, nustatant šilumos kainą, turėjo biokuro biržos atsiradimas, iš kurios šilumos tiekėjai privalomai turi pirkti biokurą.
„Ateityje šilumos kaina vilniečiams daugiausiai priklausys nuo kuro kainos pokyčių bei Energetikos ministerijos vykdomos politikos“, – prognozuoja vicemeras V. Benkunskas.
Kaune – daugiau nei penktadaliu pigesnė šiluma
Kaunas kol kas neskelbia, kad prasidės šildymo sezonas. Tačiau šį spalį Kaune įsigaliojo 4,58 euro ct/kWh (be PVM) centralizuotai tiekiamos šilumos kaina. Ji – 22,77 proc. mažesnė nei praėjusiųjų metų spalį ir 38,19 proc. mažesnė nei 2013 m. spalį.
Šilumos kaina, palyginus su pastarųjų dviejų metų tais pačiais laikotarpiais, tapo mažesnė nepaisant to, kad pastarąjį mėnesį 0,9 proc. padidėjo kuro ir 2,9 proc. iš nepriklausomų gamintojų perkamos šilumos kaina.
Per pastaruosius 2 metus AB „Kauno energija“ miesto integruotame tinkle įdiegė ir pradėjo eksploatuoti net 6 naujus katilus, kuriais šiluma gaminama iš biokuro. Kartu su nepriklausomų šilumos gamintojų gamybos šaltiniais praėjusio šildymo sezono metu Kaune iš biokuro jau buvo pagaminta apie 46 proc. viso Kauno integruotame tinkle suvartojamo šilumos kiekio. Nešildymo sezono metu, pvz. šią vasarą visa Kaune suvartota šiluma buvo pagaminta iš biokuro.
Prognozuojama, kad šį spalį, net ir prasidėjus šildymo sezonui, neprireiks kurti dujinių katilų. Kaip žinoma, gamtinės dujos yra ženkliai brangesnės už biokurą, tad jų naudojimas šilumai gaminti gerokai padidintų šilumos kainą vartotojams.
