Sostinės savivaldybės DELFI pateiktame skundo prieš Vyriausybę projekte nurodoma, jog Lietuva, stodama į ES, įsipareigojo iki 2015 m. pabaigos užtikrinti, kad Vilniaus, Kauno ir Mažeikių termofikacinės elektrinės savo taršos apimtis sumažins tiek, kad jos atitiktų ES reikalavimus. Jei 2016 m. pradžioje minėtos elektrinės neatitiks ES standartų, jos esą nebegalės gaminti nei elektros, nei šilumos.
„Vilniaus energijos“ valdoma Vilniaus termofikacinė elektrinė šiuo metu yra pagrindinis šilumos šaltinis mieste.
Vyriausybė sostinės valdžios kaltinimus atmeta. Esą dėl elektrinių priimti sprendimai buvo teisingi, o pareiškimai apie be šildymo liksiantį Vilnių yra „iš pasakų srities“.
Pagrindinis Vilniaus šilumos šaltinis 2016 m. nebus tinkamas eksploatavimui?
„Vilniaus (VE-3), Kauno ir Mažeikių (šiuo metu – AB „Orlen Lietuva“) termofikacinės elektrinės nuo 2016 m. sausio 1 d. turi tenkinti direktyvoje 2001/80/EB bei Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. lapkričio 24 d. priimtoje direktyvoje 2010/75/ES „Dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės)“ reglamentuojamas į aplinkos orą išmetamų teršalų ribines vertes, kurių įmanoma laikytis tik esant moderniems įrenginiams šiose elektrinėse. Nesant pakankamų investicijų, šios trys termofikacinės elektrinės negalės būti eksploatuojamos nuo 2016 m. sausio 1 d. Tai reikštų, jog dar 2015–2016 m. šildymo sezono metu šilumos vartotojams nebebus įmanoma užtikrinti šilumos tiekimo, kas sukeltų neprognozuojamą žalą bei pasekmes žmonių sveikatai ir turtui“, - teigiama savivaldybės skundo eurokomisarams projekte.
O Vyriausybė esą nevykdo stojimo į ES sutartimi prisiimtų įasipareigojimų, dėl ko EK esą turėtų pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, kuri grėstų nemenkomis finansinėmis sankcijomis.
„Šiuo atveju Lietuvos Respublika stojimo aktu prisiėmė įsipareigojimus užtikrinti, kad šių elektrinių veikla būtų suderinta su direktyvų nuostatomis, tačiau nesiėmė jokių priemonių, t.y. neskyrė lėšų, kad šis steigimo akte numatytas įsipareigojimas būtų įgyvendintas. Manytina, kad tokie Lietuvos Respublikos veiksmai yra visiškai nesuderinami su Stojimo akte prisiimtais įsipareigojimais, kad Lietuvos Respublika vėliausiai iki 2012 m. sausio 1 d. privalo pateikti Europos Komisijai konkrečius planus, kaip bus įvykdytas šis įsipareigojimas, bei parengtus konkrečius investicijų planus tokiems įsipareigojimams įvykdyti“, - rašoma dokumente.
Nesulaukė ES milijonų
Kalba eina apie solidžią sumą – daugiau nei 590 mln. Lt ES paramos Vilniaus, Kauno ir Mažeikių termofikacinių elektrinių modernizavimui. Anot savivaldybės, šilumininkai lig šiol pamatė tik apie ketvirtadalį žadėtos sumos.
„Šioms elektrinėms modernizuoti buvo numatyta 171 mln. eurų (daugiau kaip 590 mln. Lt) ES lėšų. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 „Dėl Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“ pagal Oro taršos mažinimo ir monitoringo sistemų diegimo didžiuosiuose energetikos objektuose priemonę minėtoms elektrinėms modernizuoti numatė tik 150 mln. Lt paramą, kai iš viso lėšų poreikis šiems darbams yra apie 600–650 mln. eurų (per 2 mlrd. Lt). Tačiau energetikos įmonės neturėjo galimybės teikti projektus net ir šiai nepakankamai paramai gauti, nes valstybė nebuvo parengusi reikalingų dokumentų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 712 Aplinkos ministerijos administruota priemonė VP3-3.3-AM-01-V „Oro taršos mažinimo ir monitoringo sistemų diegimas didžiuosiuose energetikos objektuose“ apskritai buvo panaikinta, o jos lėšos paskirstytos Susisiekimo ir Ūkio ministerijų administruojamoms priemonėms“, - Gedimino Kirkilo ir Andriaus Kubiliaus vyriausybių nuodėmes skaičiuoja Vilniaus savivaldybė.
D.Matulionis: pareiškimai apie šildymo nutraukimą – „iš pasakų srities“
Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis DELFI teigė, jog Vilniaus valdžios pasiruošimas skųsti valstybę EK buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus – esą sostinės valdantieji net nemėgino ieškoti dialogo.
„Nei karto nebuvo jokio kreipimosi ir jokio svarstymo Vyriausybėje. Antra vertus, tai atrodo iš piršto laužtas dalykas“, - stebėjosi D. Matulionis.
Anot kanclerio, Vyriausybė iš tiesų 2010 m. panaikino ES paramos priemonę, kurios lėšos nepasiekė šilumininkų. Tačiau tai esą padaryta dėl paprastos priežasties – nebuvo gauta tinkamų paraiškų, o ES paramą reikėjo greitai įsisavinti, taigi milijonai perskirstyti kitoms sritims.
„Kad buvo perskirstytos lėšos – tai taip. Kadangi jos nebuvo įsisavintos ir nebuvo paraiškų tinkamu laiku. (...) Vyriausybė skyrė toms sritims, kurios greičiau įsisavina pinigus. Nes mums buvo labai svarbu, turbūt suprantama, kad tiek 2010, tiek 2011 m. judėtų europiniai pinigai, kad galima būtų daugiau jų įsisavinti. Gal kai kas nepastebėjo, bet apie 7 mlrd. Lt mūsų Vyriausybės valdymo metu buvo įsisavinta“, - aiškino pašnekovas.
Jis taip pat pažymėjo, jog Vyriausybė yra „visada pasirengusi“ svarstyti elektrinių modernizavimo ir šių procesų finansavimo klausimus.
Paklaustas, ar iš tiesų nuo 2016 m. Vilnius gali likti be šildymo, kancleris tai pavadino pasakomis.
„Čia jau yra fantazijos kažkokios. Iš pasakų srities“, - reziumavo D. Matulionis.
DELFI primena, jog „Vilniaus energiją“ valdantis koncernas „Dalkia“ siūlo sostinėje pastatyti biokuro jėgainę, investuojant apie 500 mln. Lt. Jei Vilniaus termofikacinės elektrinės 2016 m. nebebus galima eksploatuoti, „Dalkios“ investicija galėtų tapti savotišku pakaitalu dabartiniam pagrindiniam sostinės šilumos šaltiniui.
Tačiau tokiems „Dalkios“ ir Vilniaus savivaldybės planams priešinasi prezidentė Dalia Grybauskaitė ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Anot jų, biokuro jėgainės negalima statyti be konkurso. Be to, prezidentės pateiktais skaičiavimais, tokio galingumo objektas turėtų kainuoti 40 proc. mažiau, nei nurodo „Dalkia“, t.y. apie 300 mln. Lt.
