Bendrovės susitarė nustatyti iš bendrovės „Envija“ perkamų vidaus degimo variklių kainos dalį.
Kaip nurodo Konkurencijos taryba, tokie veiksmai prieštarauja Konkurencijos įstatymui ir Europs teisei.
Už 2,5 metų trukusį draudžiamą susitarimą Konkurencijos taryba „Manfulai“ skyrė 333 900 eurų, „Envijai“ 303 600 eurų baudas. „Lukrida“, prisipažinusi apie dalyvavimą kartelyje, atleista nuo 656 600 eurų baudos, remiantis „Draudžiamų susitarimų dalyvių atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisyklėmis“.
„Džiaugiamės, kad tai vienas iš atvejų, kai tyrimą pradėjome gavę vienos iš kartelyje dalyvavusių įmonių prisipažinimą. Todėl kviečiame visas įmones, visų pirma, nepažeisti Konkurencijos įstatymo, o jau dalyvaujančias kartelyje, bet siekiančias apsaugoti įmonių reputaciją ir ekonominius interesus – susisiekti su mumis ir pasinaudoti galimybe išvengti baudos.“ – sako Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Tuo tarpu advokatas Daivis Švirinas iš advokatų kontoros „Borenius“, atstovaujantis bendrovę „Envija“ teigia, kad kyla klausimų dėl sprendimo.
Pasak jo, „byloje esantys vienas kitam prieštaraujantys įrodymai bei pranešimą Konkurencijos tarybai pateikusios „Lukridos“ daugeliu atvejų dokumentais ir kitais įrodymais nepagrįsti parodymai leidžia manyti, kad šią bylą „Lukrida“ galėjo inicijuoti, siekdama pakenkti savo konkurentui – „Manfulai“. Tokius įtarimus sustiprina ir tas faktas, kad Konkurencijos tarybos posėdžio metu „Lukrida“ apibūdino tariamą kartelinį susitarimą aplinkybėmis, kurių nenustatė nei pati Konkurencijos taryba.“
Jis nurodo, kad bus kreiptasi dėl sprendimo į teismą.
Konkurencijos taryba nustatė, kad bendrovę „Envija“ įsteigė „Lukridos“ ir „Manfulos“ vadovaujančias pareigas užimantys asmenys. Taip konkuruojančios bendrovės sudarė sąlygas derinti tarpusavio elgesį rinkoje. Konkurencijos tarybos ekspertų vertinimu, surinkti įrodymai pagrindžia, kad minėtų bendrovių atstovai dalyvavo „Envijos“ akcininkų susirinkimuose, aktyviai keitėsi informacija ir suderino, kad, perkant variklius iš bendrovės „Envija“, ši taikys ne mažesnę nei 10 proc. maržą.
Nubaustų bendrovių teigimu, susitarimu dėl vienodos minimalios 10 proc. pelno maržos buvo siekiama užtikrinti, kad „kainodaros klausimas būtų sprendžiamas teisingai, neribojant rinkos ir konkurencijos“. Vertindami tokį bendrovių argumentą tarybos ekspertai atkreipia dėmesį, kad tiek pirkimo, tiek pardavimo kainas turi lemti savarankiški su konkurentais nederinti bendrovių sprendimai. Tik tokiu būdu rinkoje užtikrinama veiksminga konkurencija.
