Su Delfi susisiekęs Vaidas planavo saulės elektrinę įsirengti Molėtų rajone, ant sodybos stogo. Ji turėjo būti 12 kilovatų (kW) galingumo – 2 kW būtų naudojami asmeninėms reikmėms, o likę 10 kW atiduodami į tinklą.
Nors pačios elektrinės kaina, kurią paskaičiavo nepriklausoma tiekėja, jam pasirodė adekvati, nuostabą sukėlė ESO taikomi prijungimo įkainiai.
„Už visą įrangą moku 7601 eurą, tokia kaina tinkama net ir be paramos, kuri neaišku, ar dar bus, bet ESO už prijungimą priskaičiavo kosminę sumą – 5625 eurus. Tai yra 50 proc. už transformatorinės pakeitimą. Tiesiog rankas nuleidau. Kaip tokias sumas susimokėti paprastiems vidutinį atlyginimą gaunantiems žmonėms?“, – Delfi sakė Vaidas.
Išgirdęs šią žinią vyras ėmė kalbėti su kaimynais, galbūt kuris nors taip pat norėtų įsirengti saulės elektrinę ir pasidalinti transformatorinės keitimo išlaidas. Visgi ir čia susidurta su keblumais.
„Paklausiau ESO, kad jeigu mes būtume dviese ar daugiau kaimynų, ar ji galėtų išskirstyti šią sumą. Pasakė, kad ne, moka pirmas žmogus, kuris pateikia paraišką. Paklausiau, kaip man tada atgauti tuos pinigus iš kaimynų, pasakė – „tarkitės tiesiogiai“. Kur logika? Kažkoks absurdas“, – kalbėjo Vaidas.
Jis akcentavo, kad ESO ir taip atgautų pinigus, nes ima mokestį už vartotojo naudojimąsi elektros tinklais, kai į tinklus patiekta elektra „pasaugoma“.
ESO atstovė spaudai Rasa Juodkienė Delfi komentavo, kad transformatorius ir kiti reikalingi įrenginiai ir darbai reikalingi tam, kad būtų atlikta tinklo rekonstrukcija ir išplėstas tinklo pralaidumas.
„Tai atlikus būtų galima prijungti saulės elektrinę“, – aiškino ji.
Kaip numato įstatymas, 50 proc. rekonstrukcijos lėšų turi padengti klientas, kitą dalį padengia ESO.
Kiti vartotojai, jeigu tinklo pralaidumas leistų, prie tinklo galėtų būti prijungti be priemokos.
Prognozuojamas saulės elektrinių plėtros lėtėjimas
Saulės elektrines įrengiančios bendrovės „Evecon“ vadovas Giedrius Kvedaravičius anksčiau Delfi sakė, kad tolimesnė nuosavų saulės elektrinių plėtra ant namų stogų lėtės, nes norint įsirengti tokią elektrinę vis daugiau reikės investuoti į ESO tinklą, nebebus techninių galimybių prijungti elektrinę.
Pasak jo, lėtėjimą nulems ir tai, kad tie gyventojai, kurie šiandien jau turi įsirengę saulės elektrinę, tam turėjo finansinių galimybių. Tikėtina, kad didelei daliai tų, kurie elektrinės dar neturi, pagrindine priežastimi jos neįsirengti buvo būtent finansai.
„Juk ne kiekvienas gyventojas turi laisvus 5–10 tūkst. eurų elektrinės įsigijimui, o valstybės kompensacija gaunama tik po elektrinės įsirengimo ir dažnu atveju būna nepakankama“, – kalbėjo G. Kvedaravičius.
ESO praėjusių metų liepą skelbė, kad per artimiausius trejus metus į tinklo plėtrą Lietuvoje investuos 80 mln. eurų. Skelbta, kad šios investicijos leis sudaryti tinkamas technines galimybes prijungti gaminančius vartotojus. Lėšas skirs Europos Sąjunga.
Norintys įsirengti saulės elektrinę gali pretenduoti į valstybės paramą, tačiau jų dalyba nevyksta sklandžiai. Šviežiausia pasipiktinimo banga kilo 27 dieną, kai paskelbus papildomą kvietimą dėl 12 mln. eurų paramos, ji buvo išgraibstyta per beveik 2 valandas. Žmonės tuo metu piktinosi, kad serveriai esą strigo, kai kurie negalėjo prisijungti prie el. bankininkystės sistemų.
