Naro Viliaus Vainoros rankose – plieninė kapsulė, kurioje įdėtas ir sandariai uždarytas dokumentas, su svarbiausia informacija apie elektros jungtį tarp Lietuvos ir Švedijos. Antrasis naras Arūnas Vainora laikė povandeninę kamerą su žibintu, kad kapsulės panardinimo greta elektros perdavimo kabelio procesas vyktų sklandžiai. Šiuo panėrimu į 8 metrų gylį buvo simboliškai paminėta elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos tiesimo darbų pradžia.
Dokumentą, skirtą ateities kartoms, pasirašė Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos rajono merasVaclovas Dačkauskas, Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas ir jo kolega, Švedijos kompanijos „Svenska Kraftnat“ generalinis direktorius Mikaelis Odenbergas.
Pasak A. Butkevičiaus, jungtis su Švedija, tik vienas iš strateginių Lietuvos tikslų. „Jis užtikrins mums energetinę nepriklausomybę. Mes Lietuvoje apie tai dažnai diskutuojame. Matydami politinę situaciją aplink mūsų šalį, tačiau aš apie tai daugiau nekalbėsiu. Tačiau 2015 m. pabaigoje Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, nebus daugiau kažkokia išskirtinė energetinė sala, atskirta nuo Europos kontinento ir Skandinavijos šalių. Turėsime elektros jungtį su Skandinavijos šalimis, o vėliau, susijungę Lenkija, turėsime jungtį ir su Europos kontinentu,“ – kalbėjo premjeras.
Pasak energetikos ministro J. Neverovičiaus, Klaipėda tampa visos Lietuvos energetinės sistemos ašimi. „Jau šių metų pabaigoje pradės veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, o jungtis „NordBalt“ bus antras toks projektas. Per šią jungtį sustiprės mūsų elektros sistemos patikimumas. Taip pat padidės ir Klaipėdos regiono patrauklumas. Mat per naują elektros jungtį Klaipėda per Telšius bus sujungta su visos Lietuvos energetikos sistema. O tai prisidės prie šio regiono saugumo ir ekonominio klestėjimo“, - kabėjo ministras.
Švedijos kompanijos „Svenska Kraftnat“ generalinis direktorius Mikaelis Odenbergas prisiminė, kad 1990 m. Švedijos parlamente vyko diskusijos apie kažkokį mistinį Baltijos elektros tinklą, kuris turėtų jungti visas aplink Baltijos jūrą esančias valstybes. „Jungtis su Lietuva – tos svajonės, turėti bendrą energetinį tinklą, įgyvendinimas. Tokiu būdu mes investuojame į saugesnį Baltijos regioną. Žinome, kad Rusija pasirengusi energetiką panaudoti kaip ginklą. Tačiau „NordBalt“ jungtis užtikrins saugumą“, - užtikrino M. Odenbergas.
Elektros tilto su Švedija „NordBalt“ jūrinis kabelis Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais pradėtas tiesti balandžio 11 dieną. Šiuo metu jau nutiesta 150 km kabelio. Iki rudens planuojama nutiesti 250 kilometrų kabelio atkarpą – daugiau nei pusę visos jungties, kurios bendras ilgis – 450 kilometrų. Projekto vertė – 2 milijardai litų.
A. Butkevičiaus teigimu, nutiesus kabelį elektra Lietuvoje turėtų atpigti.
700 megavatų galios elektros jungtis „NordBalt“ pradės veikti 2015 metų pabaigoje. Tai bus pirmoji jungtis, kuri užtikrins elektros mainus tarp Lietuvos ir Skandinavijos. Elektros tiltas su Švedija taps alternatyviu elektros importo ir eksporto kanalu.
