Specialiai šiam veiksmui iš Lenkijos atplaukęs kranas „Maja“ taip ir liko stovėti prišvartuotas prie pirso. Krovos procesui sukliudė stiprokas pietvakarių vėjas, kurios stiprumas siekė nuo 18 iki 23 metrų per sekundę.
Sunkius krovinius galintis perkrauti plaukiojantis kranas gali dirbti tik pučiant ne stipresniam nei 10 metrų per sekundę vėjui.
Laivu „Saturn“ iš Stokholmo uosto į Klaipėdą atplukdytų transformatorių jau laukia Lietuvai strategiškai svarbaus energetikos tilto „Nord Balt“ statytojai krante. Be jų negalėtų veikti nuolatinės srovės keitiklio įrenginiai, prie kurių bus prijungta ir naujoji elektros perdavimo linija Klaipėda–Telšiai.
Įspūdingų gabaritų – beveik septynių metrų aukščio, penkių metrų pločio ir 196 tonų masės – transformatoriai bus vieni galingiausių tokio tipo įrenginių Lietuvoje. Jie užtikrins, kad „NordBalt“ jungtimi iš Skandinavijos perduodama energija būtų transformuojama iš 330 kV į 110 kV įtampos elektrą ir perduodama į visus Lietuvos aukštos įtampos tinklus.
Planuojama, kad iškrovimo procesas įvyks ketvirtadienį.
Šie „Nord Balt“ įrenginiai bus pastatyti Kiškėnų kaime, šalia jau rekonstruotos Klaipėdos transformatorių pastotės. Ten iš viso veiks trys tokie 700 megavatų galingumo įrenginiai. Ketvirtasis transformatorius bus atsarginis.
Kai tik transformatoriai bus iškelti į krantą, pirmasis jų iš Klaipėdos jūrų uosto į Klaipėdos transformatorių pastotę bus gabenamas ant specialaus, 35 metrų ilgio tralo. Devynių kilometrų atstumas nuo uosto iki Kiškėnų kaimo bus įveiktas per dvi valandas.
Švedijos Liudvikos mieste kompanijos ABB pagaminti įrenginiai yra septynių metrų ilgio, penkių metrų aukščio. Kiekvienas jų sveria apie 196 tonas. Sumontuotų paskirties vietoje, alyvos pripildytų „Nord Balt“ transformatorių svoris padidės iki 250 tonų.
Švedijoje transformatoriai buvo užkelti ant specialios platformos, kurią iki Stokholmo vilko traukinys, judėjęs ne didesniu nei 40 kilometrų per valandą greičiu.
Numatoma elektros jungties „Nord Balt“ atidarymo pradžia – 2015 gruodis.
Jūros dugnu jau nutiesta 250 km ilgio kabelio. Paskutinieji 150 kilometrų jungties bus pakloti nuo kitų metų balandžio iki spalio. 700 megavatų galios elektros jungtis su Švedija turėtų pradėti funkcionuoti kitų metų pabaigoje.
Bendra darbų vertė – 1,9 mlrd. litų. Lietuva finansuoja trečdalį projekto vertės.
