Skaičiuojama, kad geoterminis šildymas atsieina iki 3 kartų pigiau nei naudojant centrinį miesto šildymą. Šiuo metu žemės energija naudojama šildyti Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bei Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioms, Telšių Šv. Antano Paduviečio katedrai, Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčiai ir kitoms.
„Šių metų rugsėjį – spalį geoterminis šildymas turėtų pradėti veikti ir Ariogalos parapijos namuose, nors kol kas ne visas pastatas yra galutinai įrengtas. Manau, kad pašildyti 400 kv. m pastatą per mėnesį kainuos apie 800 litų, jeigu dar bus elektrinės viryklės, kiti prietaisai, ir daugiau. Bet miestuose žmones ir už mažesnius plotus moka panašiai tiek, tad šis variantas yra palyginti neblogas“, - pasakoja Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas Gintautas Jankauskas.
Jis dėsto, jog parapijos namuose vyks kultūriniai, dvasiniai renginiai, kartu juose gyvens ir kunigas.
„Tą pastatą mes pradėjome statyti 2008 m., dar prieš sunkmetį, tada ir elektra buvo pigesnė, ir atsirado tokios naujienos, jog galima daug kietojo kuro - malkų, anglių - nenaudoti, o iš žemės gelmių su technologija paimti šilumą. Pas mus yra dėkinga vieta, žemesnė, drėgnesnė, tikimės, kad pavyks žemės energiją panaudoti, nes kai pagalvoji, jog tokį pastatą, apie 400 kv. m, šildyti kietu kuru reikia daug darbo ir pinigų: reikia paruošti medieną, ją išdžiovinti, suskaldyti, turėti patalpas, kūriką - visko reikia“, - vardija G. Jankauskas.
Tačiau klebonas sako, jog kol kas neskaičiavo, kiek šildymas galėtų kainuoti prisijungus prie centrinio šildymo – esą, kai parapijos namuose prasidės gyvenimas, tuomet ir bus galima palyginti.
„Kadangi dabar elektros kaina vis kyla, man atrodo, kad tokio sutaupymo kaip anksčiau dabar jau nėra, bet tai yra naujovė, mes naudosimės tuo, kas yra gamtoje. Tikiuosi, kad šis šildymo būdas vien patogumo atžvilgiu bus labai geras, nes bus šildomos grindys, o kai betonas įšyla, net jei ir sutriktų elektros tiekimas kurį laiką, betonas temperatūrą galėtų išlaikyti iki trijų parų ir tai taip pat yra gana neblogai“, - svarsto klebonas.
Anot G. Jankausko, jis apie geoterminį šildymą sužinojo iš lūpų į lūpas, o pasiskaitęs daugiau internete - susidomėjo.
Pirmoji geotermijos ėmėsi sostinės bažnyčia
„Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia buvo pirmoji Lietuvoje, kur įrengtas geoterminis šildymas ir tai buvo padaryta iš bėdos, gal būtume nieko tokio ir nesugalvoję, tačiau atsitiko taip, kad žiemą, tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, įvyko avarija ir bažnyčia liko be šildymo. Tada mes pagalvojome, kad reikia paieškoti kitokių būdų šildytis, prie šildymo sistemos mes buvome prisijungę nuo Paco g. 4, tačiau po avarijos mes šitos jungties atsisakėme ir įsirengėme geoterminį šildymą“, - pasakoja klebonas E. Rudokas.
Pastebėjus, jog įsirengus geoterminį šildymą išlaidos sumažėjo 60-70 proc., tokį šildymo būdą jis rekomendavo Telšių katedrai, vėliau apie jį sužinojo Pasvalys, geoterminis šildymas įrengtas Naujojoje Vilnioje, o dabar - ir Ariogaloje.
„Pasvalio katedrai esu rekomendavęs, o jau Telšiai, matyt, vieni per kitus sužinojo. Na, aišku, investicijos pradinės yra didelės, bet pamažu viskas atsiperka, - sako E. Rudokas. - Petro ir Povilo bažnyčios atveju turėjome pasirinkimą, aišku, galėjome jungtis prie miesto tinklų, galėjome įsirengti dujinį šildymą, tačiau geoterminis būdas tuo metu pasirodė paprasčiausiu, be to, ekonomišku, o ir ekologija ne paskutinėje vietoje buvo.“
Pasak klebono, svarstant dujinio šildymo alternatyvą, jos atsisakyta dėl to, kad tektų ieškoti saugios ir gerai vedinamos patalpos dujiniams katilams – o tai paveldo objekte yra sudėtinga, be to vėliau tektų samdyti žmogų su kvalifikacija katilų priežiūrai, kai esą geoterminiam šildymui sąlygos buvo paprastesnės. Skaičiuojama, kad Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai investicijos į geoterminį šildymą atsipirko per šiek tiek daugiau nei ketverius metus.
„Rekomendavau ir dėl to, kad pavyksta sutaupyti, ir dėl to, kad su geoterminiu šildymu paprasčiau nei su dujiniu. Dujinio šildymo, kai praeina šiek tiek laiko, ir katilą reikia keisti, ir priežiūra turi būti - reikia žmogaus su atitinkama kvalifikacija, jam turi būti atlyginimas mokamas. O geoterminiam šildymui pakakdavo man ir valytojai pasižiūrėti, ar viskas tvarkoje, ir baigta“, - apie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios geoterminį šildymą pasakojo jis.
Skelbta, jog 2011 m. geoterminis šildymas buvo pritaikytas ir http://verslas.delfi.lt/energetics/alytuje-pirmas-daugiabutis-isirenge-geotermini-sildyma.d?id=51897181.
