„Norime efektyvaus ir greito problemų sprendimo, mes šiandien sužinojome, kad apie devynis šimtus verslo įmonių turėjo depozitus, investicinius (kitus produktus)“, - po susitikimo su asocijuotomis verslo struktūromis Vyriausybėje sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys.
Lietuvos banko duomenimis, iš viso apie 260 įmonių praėjusią savaitę nacionalizuotame banke „Snoras“ turėjo indėlių, kurie viršija draudžiamą 100 tūkst. eurų sumą.
Anot G. Rainio, apribojus banko sąskaitų veiklą, įstrigo projektai, finansuojami struktūrinėmis lėšomis, dėl ko daugiausia nukentėjo įmonės vandentvarkos ir statybos sektoriuose.
Apie esamo banko gelbėjimą su Vyriausybės atstovais kalbėjo „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas, tuo pačiu einantis ir Verslo ir darbdavių konfederacijos vadovo pareigas. D. Arlausko teigimu, banke „Snoras“ yra 2,51 mlrd. Lt neapdraustų indėlių, todėl asociacija siūlosi ieškoti būtų kaip renovuoti dabar esantį banką, neskaidant jo į „gerąjį“ ir „blogąjį“ bankus, o kreditoriams tampant akcininkais.
„Jeigu pinigai jau sudegė, tai mūsų jėgomis galbūt ieškotume būdų kaip jį (banką) atstatyti (...) tame tarpe dalyvaujant renovacijoje, tampant akcininkais, keičiant pavadinimą ir pakeitus valdymą“, - po susitikimo žurnalistams sakė D. Arlauskas.
Investuotojų Forumo vadovė Rūta Skyrienė sako asociacijoje taip pat sulaukusi susidomėjimo dėl galimybės pirkti „Snorą“.
„Viena bendrovė domėjosi, kada tai būtų galima padaryti“, - DELFI sakė R. Skyrienė.
Tuo tarpu centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas neskuba komentuoti verslo pasiūlymų gelbėti „Snorą“.
„Laukiam administratoriaus galutinių pasiūlymų ir iki trečiadienio turėtume sulaukti išvadų, tarpinių balansų, pasiūlymų kaip toliau elgtis“, - žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.
R. Skyrienė tuo pačiu pabrėžė, kad Vyriausybė turi imtis atsakingos, nuoseklios komunikacijos ir įrodyti, kad nacionalizacija – vienintelis kelias gelbėti visuomenę ir investuotojus nuo blogiausių pasekmių.
„Investuotojai pagyrė Vyriausybę ir centrinį banką imantis labai ryžtingų veiksmų tokioje situacijoje. Vienas iš pagrindinių pasiūlymų, reikia daugiau komunikuoti ir įrodyti, kad jeigu nebūtų imtasi tokių ryžtingų veiksmų, tai situacija būtų buvusi žymiai blogesnė“, - kalbėjo R. Skyrienė. Anot jos, nuo to priklausys ir valstybės skolinimosi reitingai tarptautinėse rinkose.
Finansų analitikas Vytautas Plunksnis DELFI teigia, kad banką Baltijos šalyse parduoti nėra lengva, tačiau juo galėtų susidomėti dabar rinkoje jau veikiantys, tačiau nedidelius mažmeninius tinklus turintys bankai.
„Kalbama apie prekę, kurios dar nėra, todėl besidominčių galimybe pigiai įsigyti tam tikrą rinkos dalį teoriškai būtų. Tačiau Latvijos "Citadele" pavyzdys rodo, kad parduoti banką norima kaina Baltijos šalyse šiuo metu nėra lengva. Taip pat, jeigu iš naujo banko žmonės skubės atsiiminėti indėlius ir nevykdys per jį operacijų, naujo darinio kaina einant laikui vis mažės“, - sakė finansų analitikas.
Anot jo, potencialiais pirkėjais galėtų tapti užsienio bankai, iš vietos rinkoje veikiančių – galbūt „Nordea“ arba DNB, turintys mažesnį mažmeninį tinklą, todėl įsigyti didžiausio mažmenininko „Snoro“ tinklą jiems gali būti paranku.
„Bet viskas priklausys nuo sąlygų, kiek „gerajame“ banke verslo ir ar klientai iš ten nepabėgs“, - kalbėjo V. Plunksnis.
DELFI primena, kad trečiadienį neeiliniame posėdyje Vyriausybė nusprendė nacionalizuoti penktą pagal dydį banką Lietuvoje. Tądien Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pranešė, kad banke trūksta bent milijardo litų vertės vertybinių popierių.
„Snoro“ bankui paskirtas laikinasis administratorius, kuris analizuoja situaciją banke. Iki pirmadienio ryto banko veikla sustabdyta, klientai per dieną gali išsigryninti iki 500 litų, neturintiems mokėjimo kortelių, tokią galimybę banko skyriuose planuojama suteikti nuo trečiadienio.
Valstybės institucijos pabrėžia, kad gyventojų indėliai iki 100 tūkst. eurų, tiek terminuoti, tiek ir laikomi sąskaitose, yra 100 proc. apdrausti.
Skaičiuojama, kad šiame banke gyventojai yra padėję 4 mlrd. Lt.
