Muzikos sklaidai iš radijo ir televizijos persikėlus į interneto socialinius tinklus, vieno hito stebuklai įgavo naują, šimteriopai greitesnę ir didesnę auditoriją pasiekiančią terpę plisti. To rezultatas – Pietų Korėjos pop atlikėjo PSY dainos „Gangnam Style“ fenomenas.
Vertinant iš muzikinės pusės, „Gangnam Style“ yra pigių techno garsų kratinys, pradedantis erzinti iškart po to, kai nustoja šokiruoti. Tačiau realybė yra tokia, kad praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo liepos 15-osios, kai daina ir jos vaizdo klipas su groteskiškais epizodais kiekvienoje scenoje ir „jojimo nematomu arkliu“ šokiu buvo įkelti į „YouTube“, „Gangnam Style“ uzurpavo tiek online tiek offline pasaulius.
Šiuo metu dainos vaizdo klipas yra peržiūrėtas 560 mln. kartų – tai trečia vieta tarp visų „YouTube“ klipų. Pirmojoje esantis Justinas Bieberis 792 mln. peržiūrų rinko 2,5 metų. PSY daugiau nei pusę tiek turi per tris mėnesius.
„Gangnam Style“ tapo perkamiausiu singlu 20-yje pasaulio šalių, tarp jų ir tokiose rinkose kaip Australija, Kanada, Vokietija ar netgi įprastai rafinuotesniu muzikos skoniu pasižyminčioje Jungtinėje Karalystėje. Tik laiko klausimas, kada PSY užkops ir ant svarbiausio pasaulyje muzikinio topo – JAV „Billboard“ viršūnės. Kol kas ten jis jau kelinta savaitė yra antroje vietoje.
Tarp „Gangnam Style“ šokį viešai atkartojusių įžymybių yra Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, Londono meras ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas, „Google“ vadovas, dainininkės Nelly Furtado ir Britney Spears. PSY manijai pasidavė ir šimtai internautų, padariusių savas šokio parodijas. Į „YouTube“ paiešką įvedus „gangnam style parody“ randame 15 tūkst. klipų. Daina ir šokis pradėjo gyventi savo atskirą gyvenimą, kuris jų populiarumą tik didina.
Lietuvos ši manija taip pat neaplenkė. „Gangnam Style“ yra pasiekusi „M-1“ topo viršūnę, pagal ją šoko TV3 projekto „Šok su manimi“ dalyviai su Vytautu Šapranausku priešakyje, Vilniaus centre buvo surengtas flashmobas pagal šią dainą ir t.t.
Paradoksalu, bet PSY pasisekė visų pirma todėl, kad jis to nesiekė. Jei jis būtų kūręs dainą specialiai turėdamas tikslą užkariauti Ameriką, greičiausiai ji būtų angliška ir kurta galvojant apie statistinio amerikiečio muzikinį skonį. Būtent taip darė daugelis į vakarus nusitaikiusių Pietų Korėjos dainininkų. Būtent todėl jiems nepavykdavo.
Tuo tarpu PSY, Korėjos scenoje debiutavęs dar 2001 m. ir čia jau seniai būdamas didele žvaigžde viso labo sukūrė dar vieną singlą ir nufilmavo jam neeilinį vaizdo klipą. Pietų Korėjoje daina iš karto tapo hitu ir galbūt ten ir būtų pasilikusi, jei ne internetas. Liepos pabaigoje Robbie Williamsas aprašė „Gangnam Style“ savo asmeniniame tinklaraštyje, kitą dieną „Twitteryje“ vaizdo klipu pasidalino JAV reperis „T-Pain“. Po poros dienų apie eksponentinį dainos populiarumą jau kalbėjo CNN ir „The Wall Street Journal“, o dar po trijų savaičių PSY surengė pirmąjį koncertą valstijose. Vėliau sekė pasirodymai televizijos laidose, pirmosios bičiulystės su vietos žvaigždėmis. Visa tai – per kiek daugiau nei mėnesį nuo dainos pasirodymo internete.
Kodėl vakariečiams daina taip patiko? Tikrai ne dėl tų priežasčių, dėl kurių patiko korėjiečiams. Vietinė publika dainoje atpažino socialinę kritiką. „Gangnam“ yra prestižinis rajonas Seule, savotiškas Beverli Hilso atitikmuo JAV. Dainoje ir jos vaizdo klipe PSY norėjo patraukti per dantį tiek aukščiau bambos šokančius šio rajono gyventojus, tiek tuos, kurie apsimeta iš ten esantys vien tam, kad atrodytų geresni nei yra iš tikro. Bendrąja prasme PSY pabandė padaryti tai, kuo užsiima daugelis šiuolaikinių menininkų – kritikuoti materializmą.
Tačiau Amerikos ar Lietuvos klausytojui tikrai ne toks kontekstas atėjo į galvą pirmą kartą pamačius PSY. Nors dainininkas bandė ironizuoti, vakariečiai jį priėmė ne kaip tą, kuris juokauja, o kaip tą, iš kurio juokiamasi. PSY išpopuliarėjimą galima palyginti su Minedo Lietuvoje – abu juos publika vertina kaip anekdotus, nors patys dainininkai save įsivaizdavo esant labai rimtus.
Ori PSY laikysena televizijos laidose ir taisyklinga anglų kalba eteryje primena, kad jis yra profesionalus dainininkas ir šokėjas, daugiau nei dešimtmetį kaupęs patirtį šou versle. Tačiau publikai jo, kaip solidaus profesionalo, nereikia. PSY jiems įdomesnis kaip keistai šokantis, neaišku ką dainuojantis azijietis, kuris yra mielas, kol nepavojingas. Užtektų jam įrašyti mažiau pamišusią dainą, iš komiško herojaus bandyti pavirsti jautriu, ir Vakarai nuo jo nusisuktų.
Pietų Korėjoje PSY jau yra tapęs nacionaliniu herojumi. Į koncertą, surengtą po jo grįžimo iš JAV, susirinko 80 tūkst. žmonių. Seule strigo viešojo transporto eismas ir susidarė milžiniški kamščiai. Šalis išgyvena nacionalinį pakilimą, kuris atsispindi net ekonominiuose rodikliuose. Ir visa tai – dėl vienos 4 minučių dainos. Tai kelia nuostabą ir norą džiaugtis kartu su jais. Tačiau suvokimas, kaip skirtingai PSY priima vietos gerbėjai, ir kokias prasmes jo įvaizdyje ir muzikoje susikuria tarptautinė publika, kelia dviprasmiškus jausmus.
Ar PSY lemta užsibūti dėmesio centre ilgai? Greičiausiai ne. Vieno hito stebuklai dėl to ir yra „vieno hito“, nes antrojo hito jiems nebepavyksta sukurti. Su „Gangnam Style“ PSY parodė geriausia, ką sugeba. Antrą kartą pasakojant tą patį anekdotą, publika nebesijuoks. Tačiau ko dar iš jo galime norėti? PSY jau dabar perrašė popmuzikos istoriją ir mes esame šio proceso liudininkai, kad ir kaip nuo to skaudėtų ausis.
