Jau keletą dienų Vilniuje repetuojantis solistas sutiko trumpai papasakoti apie įspūdžius Vilniuje bei netikėtą savo karjeros pradžią.
- Kada ir kodėl nusprendėte tapti operos solistu?
- Man buvo 13. Ukrainoje, savo gimtinėje, susipažinau su savo pirmuoju nuostabiu mokytoju. Dar prieš tai aš grojau saksofonu ir svajojau tapti džiazmenu ir kai sutikau savo būsimą mokytoją, jis man pasakė: „Klausyk, tu turi dainuoti!”. O aš atsakiau, kad tenoriu groti savo saksofonu, tačiau jis vis kartojo: „Tu turėtum dainuoti“. Būtent jis atskleidė mano meilę dainavimui, operai. Tai, jog aš pradėjau dainuoti, greičiausiai, ir buvo jo kaltė.
- Ar turite dainuojančių žmonių šeimoje?
- Ne, tačiau Ukrainoje, manau, kad kaip ir čia (Lietuvoje), mes visi dainuojame namuose su tėvais, su šeima.
- Ar prisimenate savo pačią pirmąją matytą operą?
- Iš tikrųjų savo pirmąją operą aš pamačiau tik pradėjęs studijuoti nacionalinėje Kijevo muzikos akademijoje, o iki tol klausydavausi tik operų įrašų. Man tuomet buvo 16. Tai buvo nacionalinė Ukrainos opera „Taras Bulba“ . Nuostabus patyrimas.
- Kas jums yra padaręs didžiausią įtaką? Koks jūsų mėgstamiausias dainininkas?
- Mėgstamiausio dainininko tikrai neturiu, o ir asmenybės vienos tikrai nėra. Iš senosios kartos dainininkų didelę įtaką man padarė tokie baritonų karaliai, kaip Ettore Bastianini, Piero Cappuccilli, o iš naujosios kartos solistų, žinoma, Dmitri Hvorostovsky ir taip pat Bryn Terfel.
- Kokia buvo pirmoji opera, kurioje atlikote vaidmenį? Koks jausmas jaunam dainininkui pirmą kartą lipti ant scenos?
- Mano pirmoji opera buvo „Traviata“. Gavau mažą vaidmenį – atlikau barono Douphol partiją ir tai buvo mano pirmoji sceninė patirtis. Jausmas buvo nuostabus. Scena, kostiumai, žiūrovai, orkestras... Prisimenu, kad labai bijojau, bent jau iš pradžių, juk man tebuvo 19 metų.
- Ar yra dalykų, kurių lipdamas į sceną bijote iki šiol? Galbūt turite savo ritualą, kurį atliekate prieš pasirodymus?
- Na, nervas prieš einant į sceną yra nuolat, tačiau aš visad sau sakau: „Mėgaukis, palaikyk energiją, ryšį tarp savęs ir žiūrovų ir pasakok istoriją“. Tai daryti yra svarbiausia, o jei ne... Žinoma, aš jaudinuosi ir bijau dėl visko, tačiau ką gali padaryti? (juokiasi) Turi eiti. Tai mūsų profesija ir džiaugsmas. O prieš eidamas į sceną aš tiesiog persižegnoju.
- Ar per jūsų pasirodymus buvo įvykę kokių ekstremalių, netikėtų ar juokingų nutikimų?
- Na, dėl juokingų ir netikėtų dalykų man nesiseka, mat viskas praeina labai gerai ir nieko neįprasto prisiminti negaliu. Galbūt kažkas įvyks per šį mano pasirodymą! (juokiasi)
- Eugenijų Oneginą atliekate ne pirmą kartą. Ar turite susikūręs savo Onegino portretą ir ar jis labai skiriasi nuo portreto, kurį išvysime šiame Vilniaus City Opera pastatyme?
- Sukurti skirtingus veikėjų charakterius, portretus skirtinguose pastatymuose – tai vienas įdomiausių dalykų mūsų darbe. Kiekviename naujame pastatyme tu gali atrasti kažką kito, kažką naujo, skirtingo ir tai yra nuostabu. Galbūt po kokių 20 metų aš atrasiu savo Onegino portretą ir tada aš atvyksiu čia ir sakysiu : „Ne ne ne, Oneginas turi būti toks ir toks!” O dabar aš džiaugiuosi galėdamas eksperimentuoti.
- Su Edgaru Motvidu jau esate dirbęs ir anksčiau. Kaip judu susipažinote?
- Mudu susipažinome „Glyndebourne Festival Opera 2014“. Atlikome nuostabų Grahamo Vicko E. Onegino pastatymą. Nuo to laiko mes tapome draugais, mums buvo labai smagu! Man labai patinka dirbti kartu su Edgaru.
- Kokį įspūdį jums paliko Lietuva, Vilnius? Galbūt prieš važiuodamas čia buvote girdėjęs pasakojimų apie Vilnių ir susikūrėte šio miesto vaizdinį?
- Viską girdėjau tik iš Edgaro ir būtent iš jo apie Lietuvą sužinojau labai daug. Tada aš susidomėjau jūsų istorija, žmonėmis ir jis pasakė man, kad turėčiau čia atvažiuoti ir pamatyti viską pats. Aš, žinoma, sutikau. Vilnius man labai patinka, taip pat lankiausi Kaune ir šie du miestai man pasirodė labai gražūs.
Didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Niujorkas, Maskva, jautiesi kažkaip ne taip, lyg kažkas būtų negerai ir tu net pradedi dėl kažko jaudintis, o čia viskas atrodo labai patogu, jauku ir ramu. Man tai labai patinka!
- Kaip sekasi dirbi su Vilnius City Opera komanda?
- Nuostabiai! Tai nuostabi komanda, puikūs žmonės, kurie man yra labai malonūs. Aš tai labai vertinu ir džiaugiuosi su jais dirbdamas.
- Ką veiksite po Eugenijaus Onegino premjeros?
- Kaip ir visi – švęsiu ir džiaugsiuosi premjera.
