Tikroji garsiosios nuotraukos istorija stebina aplinkybėmis ir išlikusiu pasakojimu

 (73)
Fotografas Romualdas Požerskis penkerius metus (1988-1993) fiksavo ir džiugų, ir kruviną Lietuvos kelią link Nepriklausomybės. Per šį laiką jo nuotraukose sustabdyta net 18 tūkstančių akimirkų, nors į albumą sugulė vos 313. Visus tų metų įvykius Romualdas atmintyje išsaugojo itin ryškiai - iki šiol atsimena jo nuotraukose užfiksuotų žmonių pasakojimus.
Romualdo Požerskio nuotrauka (1988-1993)
Romualdo Požerskio nuotrauka (1988-1993)
© R. Požerskio nuotr.

– Romualdai, prieš 25-erius metus savo fotografijose įamžinote istorinius įvykius. Ar taip pasirinkote todėl, kad viskas vyko Jums artimoje aplinkoje, ar specialiai vykote į Vinių?

– Esu kaunietis. Penkerius metus, nuo pirmojo mitingo 1988-aisiais iki rusų kariuomenės išvedimo, važinėjau į Vilnių fotografuoti. Nors priklausiau Lietuvos fotografų sąjungai, buvau laisvai samdomas menininkas, tuo metu fotografavau vienai spaudos agentūrai, kuri fiksavo tuos įvykius. Bet iš tiesų ir pats norėjau tuos įvykius užfiksuoti.

– Ar visi tie metai buvo šiurpinantys?

Ne. Kiti įvykiai buvo labiau džiugūs, tik sausis buvo kruvinas.

R. Požerskis
R. Požerskis
© J. Petronio nuotr.


– Vienoje iš Jūsų nuotraukų įamžinti trys berniukai. Ši nuotrauka dabar eksponuojama parodoje ir ji neseniai sukėlė tikrą šurmulį. Rašytoja Akvilė Kavaliauskaitė pasiryžo rasti tuos berniukus ir rado. Ar pamenate, kada sustabdyta ši akimirka?

– Tai sausio įvykių nuotrauka, tačiau ganėtinai keista – ji daryta sausio pabaigoje, po visų įvykių. Nuotraukų kitoje pusėje yra datos, tad nesunku pažiūrėti.

Pagalvojus, dar prieš savaitę toje vietoje važinėjo tankai, tvyrojo įtampa ir vyko kruvini dalykai, o štai praėjus savaitei toje vietoje jau krykštavo vaikai.

Tų vaikų tėvai buvo kiek atokiau, šie žaidė kažkokius karo žaidimus prie laužo, jautėsi kaip namuose. Kai priėjau nufotografuoti, vienas iš tų berniukų man pradėjo pasakoti, kaip naktį susprogdino tanką. Pasakojo tas, kuris stovi dešinėje.

(A. Kavaliauskaitei pavyko išsiaiškinti, kad pirmas berniukas iš kairės – Tomas Karpavičius-Gavrošas, deja, prieš kelis mėnesius iškeliavo anapilin. Viduryje – Vainius Vaitiekūnas iš Vilniaus. Energingai istoriją apie tankų sprogdinimą pasakojęs berniukas yra Vytautas Miškinis – DELFI)

– Ar kas nors anksčiau bandė ieškoti žmonių iš Jūsų nuotraukų?

– Prieš penkiolika metų studentų grupelė bandė tuo užsiimti, bet nebuvo tokios informacijos sklaidos, todėl nelabai kas pavyko. Džiaugiuosi, kad Akvilei pavyko.

– Kur Jūs buvote pačią Sausio 13-osios naktį?

– Aukščiausioje Taryboje. Buvome trys fotografai, visi kiti buvo išvaryti.

Pradidėjus visiems neramumams dar buvau Kaune, tačiau kai pradėjo striginėti transliacija, kaukti sirenos, aš nuėjau į savo studiją, susikroviau fotoobjektyvus ir juosteles, kad užtektų kelioms dienoms... Tuo metu pasijaučiau kaip kareivis, tik mano ginklas buvo fotoaparatas, o šoviniai - juostelės. Tada atsisveikinau su žmona ir išvykau.

Tą naktį į Aukščiausiąją Tarybą patekau įšokęs pro tualeto langą. Taip ten ir praleidau tris paras.

– Kokia atmosfera vyravo viduje?

– Ten tikrai buvo baisu. Aukščiausia Taryba kvepėjo benzinu, dažnai pasigirsdavo žinios apie artėjančią kariuomenę, išlydimus vyrus palaimindavo kunigas.

Iš tiesų kartais pagalvodavau, kokia viso to prasmė – juk namie laukia žmona su vaikais. Ir tuo metu ten sutikau klasioką, paklausiau jo: „Virgi, ką čia veiki? Juk du sūnus turi“. Jis man ir atsakė: „Dėl tų sūnų ir esu“.

– Kurias Sausio 13-osios akimirkas Jūs pats atsimenate kaip pačias kraupiausias?

– Ryte, po šios nakties, iš Aukščiausios Tarybos su dar vienu kolega važiavome į morgą fotografuoti lavonų. Jie dar buvo neatpažinti, gulėjo visi išdarkyti...

Šiuo metu vyksta keturios parodos, kuriose eksponuojamos R. Požerskio nuotraukos iš istorinio albumo. Visų parodų kuratoriai galėjo atsirinkti nuotraukas, kurias eksponuos savo žiūrovams. Įdomu tai, kad visose parodose į išriktųjų nuotraukų sąrašą pateko A. Kavaliauskaitę sužavėjusi berniukų nuotrauka.

DELFI
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kultūros parkas

A. Mončio namuose muziejuje atidaroma Vilniaus aukciono ekspozicija

Nuo liepos 27 dienos Antano Mončio namuose muziejuje atidaroma Vilniaus aukciono ekspozicija. Joje didžiausias dėmesys skiriamas jūrai, t.y. marinos žanrui, ir Nidos kolonijos dailininkų kūrybai, kurioje dominuoja Kuršių nerijos motyvai. Kone dešimtmetį gyvuojantis Vilniaus aukcionas Palangoje vyksta trečią kartą.

T. Mannas: žmonijos sąžinė tarp žmogiškų aistrų (13)

20 metų tarptautinis Thomo Manno festivalis stengėsi „sugrąžinti“ rašytoją į Lietuvą. Iš pradžių tyrinėjo jo gyvenimo faktus, artimųjų biografijas. Vėliau dėmesio centre atsidūrė T. Manno veikalai, pasaulėžiūros raida, dvasinio palikimo reikšmė šiandienai.

Kauno rotušėje architektai atidarys kūrybines dirbtuves (1)

Liepos 30 dieną Kauno rotušės aikštėje prasideda jau trečią kartą vykstantis ir šiemet atsinaujinęs edukacinis-kūrybinis projektas „Keliaujančios architektūros dirbtuvės: Kvadratu“.

Panevėžyje tupia „Migruojantys paukščiai“

Dešimtus metus veikianti kūrybinė laboratorija „Migruojantys paukščiai“ šiemet atvyksta į Panevėžį. Po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvių menininkus, kūrėjus, intelektualus vienijantis projektas kviečia panevėžiečius įsijungti į bendrą kūrybinių idėjų paiešką.

Vasaros baleto šventė – jau pakeliui į Trakus

Ilgai lauktas, analogų Lietuvoje neturintis projektas „Gulbių ežeras“ šiais metais bus rodomas jau 3 kartą. Šį kartą rengėjai parinko dar du klasikinio baleto perlus – Fryderyko Chopino „Šopenianą“ ir Ludwigo Minkaus baleto „Bajaderė“ trečiąjį veiksmą „Šešėlių karalystė“.
„Apvalytuose“ vaidinanti G. Petrovskytė: „Be gyvenimiško purvo gėlės neauga“ Dar besimokydama aktorystės meno Greta Petrovskytė sukūrė du pagrindinius vaidmenis režisieriaus Oskaro Koršunovo spektakliuose „Jelizaveta Bam“ pagal Daniilą Charmsą ir „Apvalytieji“ pagal Sarah Kane. Šiandien Greta – diplominius darbus apsigynusi aktorė. Tarsi norisi pasakyti: gyvenimo kryžkelėje stovinti jauna aktorė. Tačiau pati Greta nesijaučia esanti kryžkelėje. Pasak jos, iki šiol viskas labai natūraliai dėliojasi. Apie natūraliai besidėliojančius gyvenimiškus bei kūrybinius kelius kalbamės su pačia Greta.
„Apvalytuose“ vaidinanti G. Petrovskytė: „Be gyvenimiško purvo gėlės neauga“
2016 birželio 6 d.