Norą dalyvauti festivalyje pareiškė Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, Rusijos, Šveicarijos, Lenkijos, Olandijos, Lietuvos menininkai.
Pasak M. Gvildžio, Žemės menas atsirado kaip protestas prieš urbanizaciją ir vartotojišką požiūrį į prekybą meno kūriniais. Žemės meno kūriniai kuriami ne galerijoms ar aukcionams, jie nekilnojami ir neparduodami. Šis menas turi kitus tikslus: skatinti ekologiją, kurti traukos vietas bendruomenėms ir svečiams.
Jis unikalus, nes jo objektai yra gyvi, kintantys ar netgi nykstantys. Pradinę instaliaciją matęs lankytojas po pusmečio gali jos nebepažinti. Laikinumas ir kaita – pagrindiniai Žemės meno bruožai.
„Mes kursime tik lauke ir su toje aplinkoje randamomis natūraliomis priemonėmis: šakomis, akmenimis, gėlėmis, samanomis, žole. Be to, labai svarbu, kad visos medžiagos būtų pavaldžios laikui“, – aiškino M. Gvildys.
Vienintelis tokio formato Lietuvoje antrą kartą Raudondvaryje rengiamas Žemės meno festivalis turėtų pagyvinti parką ir suteikti jam dar daugiau patrauklumo. Tikimasi, kad parke atsiras objektų, kurie galėtų tapti Kalėdų ir kitų švenčių puošmenomis.
Stebėti, kaip gimsta Žemės meno objektai, bendrauti su menininkais, galės visi dvaro lankytojai. Kiekviena menininkų komanda turės savo rėmėjus, kurių vardai bus įamžinti specialiose lentelėse. Kūrybos procesą fiksuos filmavimo grupė.
Per festivalį vyks paskaitos, ekskursijos. Rugpjūčio 8 d. 18 val. bus pristatyti darbai, apdovanoti laureatai.
