Projekte „Po oda“ bus mėginama perteikti tam tikrą liminalumo būseną, kuri individą išveda iš komforto zonos į eksperimentinę erdvę, atvirą naujoms žmogaus tapatybių koncepcijoms. Taip pat bus siekiama sukurti transformuojančią terpę, kurioje akustiškai ir vizualiai būtų „perkraunami“ renginyje dalyvaujančiųjų patyrimai.

Šiuolaikinio meno kūrėjos Kristinos Inčiūraitės inicijuotas projektas netiesiogiai replikuoja Jonathano Glazerio filmą „Po oda“ („Under the Skin“, 2013). Jame pagrindinė veikėja, nežemiška būtybė, veikiausiai perteikia šių dienų intensyvias žmonių tapatybių transformacijas, išprovokuotas konflikto tarp praeities ir dabarties, geopolitinių bei globalizacijos iššūkių, realaus ir virtualaus pasaulių.

M. S. K. Ratkje talentu ir jos balso galimybėmis žavisi pasaulio spaudoje: „Ratkje atkakliai nepaiso įprastų formų, turi ekstravagantišką vaizduotę, o visa tai sieja jos žavėjimasis žmogaus balsu ir jo komunikacinėmis galimybėmis. Jos kūriniai yra dramatiški, įtraukiantys ir beprotiškai skirtingi“, ‒ rašė „Financial Times“ 2015 metais.

„Kiekvienas matęs ar girdėjęs Ratkje gyvą pasirodymą žino, kokia ji puiki muzikantė, apie kurią iš tikrųjų galima pasakyti, kad ji praplečia savo balso išraiškos spektrą naudodama technines ir technologines priemones... Tai triumfuojantis ir įtraukiantis, suteikiantis energijos ir suvienijantis kvietimas tiems, kurie yra užtektinai smalsūs dirstelėti pro mainstream᾽o vidutiniškumo uždangą“, ‒ tvirtino „The Wire“ 2006 metais.

Ignas Garla, Modestas Jankūnas

Šiame projekte taip pat dalyvauja Vilniaus universiteto „Pro musica“ ir „Gaudeamus“ chorų vyrų grupės kartu su solistais Modestu Jankūnu ir Ignu Garla. Universiteto choristai improvizuotai atliks garsaus avangardisto Gilo Josepho Wolmano garso kūrinį „Megapneumies“ (1963), o jų energetiškai įkrautą erdvę muzikiniais eksperimentais praplės M. S. K. Ratkje. Ji pasitelks stulbinamo balso galimybes ir praturtins jį elektronikos garsais. Muzikinę projekto dalį papildys vizualinis K. Inčiūraitės pasakojimas, perteikiamas vaizdo projekcijoje.

M. Ratkje – norvegų kompozitorė ir atlikėja. Jos muzika skamba visame pasaulyje, atliekama tokių kolektyvų ir atlikėjų kaip „Ensemble Intercontemporain“, „Klangforum Wien“, Oslo Sinfonietta, Norvegijos radijo orkestras, BBC Škotų simfoninis orkestras, „Fretwork“, „TM+“, „Cikada“, „Mivos“ ir „Bozzini“ styginiai kvartetai, „Quatuor Renoir“, „crashEnsemble“, „Pearls for Swine Experience“, Torbenas Snekkestadas, Marianne Beate Kielland, SPUNK, Frode Haltlis, POING ir daugelis kitų.

M. Ratkje yra įvertinta šiais apdovanojimais: Paryžiaus „International Rostrum of Composers“ („Tarptautinė kompozitorių tribūna“) prizas, skiriamas jaunesniems nei 30 metų kompozitoriams, Norvegijos „Edvardo“ prizas už geriausią metų kūrinį (du kartus) ir Russolo fondo antrasis prizas, o 2001 m. ji tapo pirmąja kompozitore, kada nors gavusia Norvegijos Arne Nordheimo prizą. Jos solinis albumas „Voice“, sukurtas bendradarbiaujant su grupe „Jazzkammer“, laimėjo specialų prizą „Ars Electronica 2003“ festivalyje. 2013 m. ji buvo nominuota „Nordic Council“ muzikos apdovanojimui už savo vokalinius kūrinius.

Maja R. K. Ratkje

M. Ratkje koncertuoja kaip dainininkė, elektroninės muzikos atlikėja ir kūrėja, bei solistė grupėse SPUNK ir BRAK RUG. Ji taip pat yra koncertavusi kaip solistė su šiais orkestrais: Norvegijos radijo orkestru, „Ensemble Intercontemporain“, „Klangforum Wien“, „Avanti!“ kameriniu orkestru ir BBC Škotų simfoniniu orkestru. Ji bendradarbiavo su Jaapu Blonku, Joëlle Léandre, Ikue Mori, Zeena Parkins, Stephenu O’Malley, Lasse Marhaugu, POING ir daugeliu kitų.

M. Ratkje atlieka savo pačios muziką kinui, šokiui ir teatrui, instaliacijoms ir daugeliui kitų menų projektams. Į savo kūrybą – instaliacijas ar scenos kūrinius – ji dažnai įtraukia vizualaus meno ir tekstinių šaltinių elementus. Ji yra sukūrusi stambių kūrinių galerijoms kartu su SPUNK, taip pat parašė muziką Elfriede Jelinek radijo pjesei, o 2003 m. atliko vaidmenį savo pačios sukurtoje operoje pagal testus iš Nag Hammadi bibliotekos šventraščių.

Jos kūrinių partitūrų galima rasti Norvegijos spaudos tarnybos Nacionalinėje bibliotekoje, „NB noter“, o jos albumus yra išleidę „Tzadik“, „Rune Grammofon“, „2L“, „ECM“, „Important Records“ ir daugelis kitų įrašų kompanijų. Daugiau informacijos apie renginį ir M. Ratkje galima perskaityti ČIA.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją