Iki 2007 metų Vilniuje bus įkurtas Tuskulėnų rimties parkas

 (5)
Iki 2007 metų Vilniuje ketinama įkurti Tuskulėnų rimties parką, kuriame bus koplyčia su kolumbariumu KGB aukų palaikams, atkurti tvenkiniai, atstatyti ir restauruoti buvusio dvaro pastatai bei įkurtas muziejus.
Vyriausybė trečiadienį patvirtino Tuskulėnų rimties parko koncepciją bei jos įgyvendinimo priemonių planą. Numatyta, kad Tuskulėnų rimties parko įkūrimo darbai prasidės 2003 metais, o baigsis 2007 metais.

Buvusio Tuskulėnų dvaro sodybos teritorijoje numatoma įkurti Tuskulėnų rimties parką, kurio pagrindiniai akcentai bus dvaro pastatai ir kolumbariumas. Jame bus palaidoti sovietų saugumo 1944-1947 metais sušaudytų ir toje vietoje užkastų 706 asmenų palaikai.

Tuskulėnų rimties parkas su prieigomis užims 7,5 ha. teritoriją. Į šią teritoriją pateks buvusio Tuskulėnų dvaro centriniai rūmai ir oficina (dvaro ansamblio dalis), dvaro parkas ir jo prieigos, kuriose yra išlikusi šv. Teresės koplytėlė.

Restauruotuose buvusio Tuskulėnų dvaro pastatuose bus įrengtas XX amžiaus antrosios pusės Lietuvos martirologijos muziejus - Lietuvos genocido aukų muziejaus filialas.

Tuskulėnų rimties parko teritorijoje bus išsaugoti buvusio parko želdiniai, atkurti tvenkiniai. Šis parkas bus skirtas vilniečių ir sostinės svečių lankymui, parko prieigose bus sutvarkyta Neries upės krantinė, įrengti privažiavimo keliai, automobilių stovėjimo aikštelės.

Tuskulėnų rimties parko įkūrimo darbai kainuos 15,6 mln. litų.

Buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje per 1994-1996 metais vykusius kasinėjimus buvo rasti 706 žmonių palaikai, 40 iš jų buvo identifikuoti.

Tuskulėnų kapavietėje buvo laidojami po Antrojo pasaulinio karo sovietinio saugumo - KGB - rūmuose Vilniuje nužudyti Lietuvos gyventojai - daugiausia rezistencijos kovotojai, taip pat naciams talkinę žydų genocido vykdytojai bei kriminaliniai nusikaltėliai. Dvaro teritorijoje taip pat aptikta lenkų kareivių palaikų.

Šiuo metu Tuskulėnų kapavietėje rasti palaikai saugomi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro rūsiuose.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

Venecijos karnavale skamba „Angelo skrydis“

Dešimtys tūkstančių puotautojų su kaukėmis ir laikmečio kostiumais sekmadienį susirinko Šv. Morkaus aikštėje pasižiūrėti tradicinės Venecijos karnavalo atidarymo ceremonijos „Angelo skrydžio“.

„Knygos per „Penki TV“: „Nedingęs Vilnius“, „Knygų ekranai“ ir ekskursija po sostinės periferiją

Norime prisipažinti, kad mylime Vilnių. Tad Jūsų laukia pokalbis su Vidu Poškumi, kuris parašė knygą „Nedingęs Vilnius“. Taip pat pakviesime Jus į ekskursiją po Vilniaus periferiją, kurioje mus lydės Albertas Kazlauskas.

„Liepsnojanti jūra“: italo pasakojimas apie Lampedūzos pabėgėlių tragediją jaudina širdį ir supurto pasąmonę (1)

Režisierius Gianfranco Rosi norėjo sugrįžti į Romą, kai po kelių dienų, praleistų Lampedūzoje, Sicilijos pietuose esančioje Viduržemio jūros saloje, tapusioje pabėgėlių prieglobsčiu, jam prasidėjo ūmus bronchitas. Praėjus metams po to, kai netoli salos krantų užsiliepsnojo ir nuskendo penkis šimtus Eritrėjos piliečių plukdžiusi valtis, režisierius G. Rosi ketino sukurti trumpametražį filmą, turėjusį išlaisvinti Lampedūzą nuo mitų, kurie po tragedijos pasklido pasaulyje.

„Fausto“ minios istorijos, arba choro asmenybės (1)

Eidami į operos spektaklius, visuomet atkreipiame dėmesį į kūrybinės komandos, solistų pavardes, bet retai kada sustojame ties choro pavadinimu. Esame įpratę, jog tai – vienodais kostiumais aprengtų veiksmo komentatorių minia, dažnai panaši į jau matytą praėjusiame spektaklyje. Visiškai kitą masinių scenų ir darbo su choro atlikėjais būdą jau dešimt metų demonstruoja režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Ne vienas, matęs jos statytas operas, pripažins, jog čia choro artistai tampa tikrais aktoriais, kurių darbas – sukurti kino juostos veiksmo detalumo vertą antrąjį, o kartais net ir pirmąjį planą. Tam į pagalbą nuolat stoja ir kostiumų bei grimo dailininkai, suteikdami kiekvienam choristui visiškai individualų įvaizdį.

67-oje Berlinalėje triumfavo vengrų filmas specialiai DELFI iš Berlyno „Scanorama“

Kai pernai Kanų kino festivalio pagrindinis prizas atiteko Keno Loacho filmui „Aš, Danielis Bleikas“, to nesitikėjo niekas. Žiuri, vadovaujama G. Millerio, iš kurio visi laukė šviežio požiūrio ir netikėtų sprendimų, ignoravo visas išties šviežias, kritikų ir žiūrovų simpatijas pelniusias juostas. Šiemet Berlinalės favoritu buvo laikomas „Denielio“ dvynys – nieko iš tiesų naujo jau seniai nedarančio žavingo A. Kaurismakio „Kita vilties pusė“. Laimei, Berlynas – ne Kanai.
OKT teatras

VESTUVĖS
2017 vasario 20 d. 19.00 val.

DUGNE
2017 vasario 21 d. 19.00 val.
„Labiausiai džiaugčiausi, jei spektaklį pamatytų mūsų tėvų karta. Būtų mano valia, jų kartos žmonėms dalinčiau nemokamus kvietimus“, – paklaustas apie Oskaro Koršunovo režisuoto spektaklio „Apvalytieji“ publiką, atsakė Gremo vaidmenį kuriantis Kęstutis Cicėnas. Užsienio kritikų pripažinimo festivalyje Ispanijoje sulaukusių aktorių laukia dvi akistatos su lietuviška publika – jau vasario 15 d. Vilniuje bei balandžio 12 d. Kaune. Artėjant spektakliams kalbamės su aktoriumi K. Cicėnu.
Aktorius Kęstutis Cicėnas: „Apvalytuosius“ būtina pamatyti vyresniąjai kartai
2017 vasario 10 d.