„Nemėgstu rašyti tokių kamerinių, nuotaikos novelių, kurios personažai žvelgia į horizontą, kažką dūmoja, atsidūsėja“, – sako D. Kalinauskaitė.

Autorė pasakoja, kad kai kurie tekstai radosi labai įdomiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, parduotuvėje aptikus pamestą lapelį su pirkinių sąrašu.

„Jis visai atsitiktinai įkrito į mano krepšį. Parsinešiau jį namo, apžiūrėjau iš visų pusių, uosčiau, tyrinėjau, kas jį galėjo rašyti. Atsirado tokia intriga ir tada man kilo idėja, kad iš to raštelio, kaip iš archeologinės šukės, tu gali rekonstruoti, sukurti pasaulį. Taip ėmė rastis personažai, pradėjo vyniotis jų likimai ir taip išsiaudė toks labai spalvingas šeimos gyvenimo gobelenas“, – pasakoja D. Kalinauskaitė.