„Penkios viso gyvenimo knygos… Braukiu per jų, savo draugų–šeimynykščių–durų į kitus pasaulius, be kurių nesijausčiau namie, nugarėles… Ir turiu išsirinkti penkias. Bet kitos neįsižeidžia – jos, beskaitant priglostytos ir persmelktos kvėpavimu, nė neabejoja, kad yra man būtinos. Net jei negalėčiau paimti į rankas ir atsiversti, skaityčiau šias knygas mintyse. Ir jų, tokių, yra dešimtys. Tad supažindinu su pirmosiomis, užsukusiomis į mintis.
Nes priklausau jų šeimai. Pati esu Muminukas, Miu, Mumio mama, Filifjonka. Aš taip gyvenu ir jaučiu. O „Tėtis ir jūra“ – tai knyga apie drąsą įgyvendinti artimo žmogaus svajonę savo gyvenimo laiko sąskaita. Apie būtinybę tai padaryti. Ir apie pačią Svajonę. Kaip nesaldu ir keista kartais ją pildyti.
Moku mintinai. Sergejų laikau pasakoriumi, kuris sugebėjo į nepaprastą žaismę ir lengvumą įdėti „septynis dugnus“. Jo pasakos gydo sielą, grąžina jai tylą. Ir gyvą, besijuokiantį, skaistų čiurlenimą.
Šią knygą perskaitau maždaug kas dvejus metus. Man ji – tai šventa kelionė, ritualas. Žemėlapis, padedantis grįžti į ten, kur įvyko kai kas itin svarbaus. Įžengi, prisilieti ir gali tęsti gyventi sau priskirtą gyvenimą.
Ne visas Johno Irvingo knygas mėgstu, bet esu jo pasakojimo būdo gerbėja. Man jis kiek primena mano pačios piešinius – pradžioje atsiradusi begalė iš pirmo žvilgsnio nesusijusių elementų vėliau susilieja į nuostabią visumą, harmoningą gyvenimo jūrą. Nė menkiausias siužeto siūlgalis nėra paminėtas vien todėl, kad gražiai skamba ar atsidūrė ten savaime. Šis romanas man itin patrauklus tuo, kad jį skaitydamas patenki tiesiai į rašytojo gyvenimo „virtuvę“ – ji meistriškai įaudžiama į kūrinio drobę.
Su šia knyga esu nuo vaikystės. Pernelyg gera būti su ja kalnuose, kad išsiskirčiau. Skaitydama „Heidą“ verkiu, nuolat lieju upeliais ašaras iš neapsakomo gerumo. Keista, juk ši knyga visai nėra dramatiška. Vis atseku, kad nuolat nenumaldomai siekiu, kad viskas aplink mane vyktų taip pat laimingai ir atviraširdiškai, kaip ir aplink mažulę Heidą. Skaitydama jaučiu, kad tai, kas ir kaip vyksta „Heidoje“, turi vykti visur ir su kiekvienu. Ir pasipila ašaros – besiilgint nuoširdumo, paprastumo, išsipildymo ir randant visa tai šios naivios, jautrios knygos puslapiuose.“
Visas knygas galite rasti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Rubrika „Aš skaiTAU“ – bendras Nacionalinės bibliotekos ir portalo DELFI projektas. Kviečiame grįžti prie knygos ir dalytis literatūros atradimais.
