Gruodžio 17 d. "Skalvija" parodys lmas filmą "Ašik Keribas", o gruodžio 18 d. žiūrovai kviečiami į "Legendos apie Suramo tvirtovę" seansą.
Italų kino metras Michelangelo Antonioni yra sakęs, kad "Granato spalva" (1970) yra grynojo grožio pasireiškimas, šiuo filmu galima žavėtis, net jei jo ir nesupranti. Pasak kinotyrininkų, S. Paradžanovo filmų grožis nėra rūstus ir asketiškas. Režisierius į juos sudėjo visą Rytų spalvų gausą, formų puošnumą, ekrane pasirodančių faktūrų turtingumą. Jo filmai - tai nuolatinis grožio pagarbinimas, kuriame susilieja, viena kitoje ištirpsta skirtingų Kaukazo šalių estetika ir kultūra. Tai itin svarbu šiuolaikiniame pasaulyje, kai kultūriniai ir religiniai skirtumai vis dažniau tampa įvairių konfliktų šaltiniu.
Filme "Ašik Keribas" (1988) režisierius tuos skirtumus paverčia vertybe. Gruzijoje gimusio armėno filmas pasakoja apie dar vienos Pietų Kaukazo šalies - Azerbaidžano kultūrą, jos persiškuosius ir turkiškuosius pavidalus. "Ašik Keribo" vaizdų mozaiką, sudėliotą iš skirtingų Kaukazo tautų meno fragmentų, vienija pagrindinis personažas - keliaujantis poetas ir dainininkas Ašik Keribas. Jo liūdname likime galima įžvelgti ir karčią paties S. Paradžanovo patirtį. Režisierius irgi kūrė skirtingų kultūrų šalyse, jam teko patirti kalinio ir tremtinio dalią.
Po vokalo studijų Tbilisio konservatorijoje S. Paradžanovas baigė kino režisūrą Maskvos kinematografijos institute. Susidomėjimas ukrainiečių kino klasiko Aleksandro Dovženkos kūryba atvedė jauną režisierių į Kijevą. 1964 m. sukurtas S. Paradžanovo filmas "Užmirštų protėvių šešėliai" išgarsino režisierių visame pasaulyje ir liudijo naujos ukrainiečių poetinio kino mokyklos pradžią. Tačiau autorius buvo apkaltintas "formalizmu", nesuderinamu su vadinamojo "socialistinio realizmo" estetika. Šie kaltinimai lydėjo ir "Granato spalvą" - filmas ilgai neišleistas į ekranus, o vėliau pasirodė jau permontuotas Sergejaus Jutkevičiaus filmo variantas.
"Granato spalvų" ("Sajat Nova") herojus - garsus armėnų poetas Sajatas Nova, ilgus metus praleidęs Gruzijoje. S. Paradžanovas neatkuria realios poeto, apie kurį išliko nedaug žinių (filme jį vaidina gruzinų aktorė Sofiko Čiaureli), biografijos. "Granato spalva" yra greičiau fantazija poeto gyvenimo ir jo filosofinių eilių temomis.
Filmas "Legenda apie Suramo tvirtovę", 1985 m. sukurtas kartu su gruzinų aktoriumi Dodo (Davidu) Abašidze, - būdingas režisieriaus stiliaus pavyzdys: jame dominuoja statiški paveikslai, kuriuose žmonės, gyvūnai ir daiktai yra vienodai svarbūs, filmo kadrai primena bizantiškas ikonas. Filmo pagrindas - sena gruzinų legenda apie tvirtovę, kuri vis byrėjo, kol vienas jaunuolis pasiaukojo ir buvo užmūrytas tvirtovės sienose. Šis filmas - tai ir simboliškas pasakojimas apie auką tautinei tapatybei išsaugoti.