Kodėl vieni penkiamečiai jau skaito ir skaičiuoja, o kitiems vis dar kyla rimtų iššūkių išsėdėti vietoje ir susikaupti. Kad visi esame skirtingi, niekam nebekyla abejonių. Tai kada vaikas jau pasiruošęs priešmokyklinei klasei? Darželiuose ugdymo programos tampa vis labiau ir labiau akademiškos. Viso pasaulio tiek mokytojai, tiek tėvai svarsto, kada geriau – anksčiau ar vėliau. O kur dar pažįstamų patirtys! Kiekvienas vaikas individualus, turi savo augimo tempą bei skirtingas charakterio savybes. Šiaurės licėjaus pradinės mokyklos vadovė Inga Ražienė, vertindama vaiko pasiruošimą, atkreipia dėmesį į kelis labai svarbius aspektus: socialinę – emocinę vaiko brandą ir vaiko susidomėjimą mokslu.
Vaiko pasiruošimas mokytis
Žingeidumas – viena iš vaiko savybių, kviečianti svarstyti, gal jau metas į mokyklą. I. Ražienė atkreipia dėmesį, kad įprasto vertinimo, kai mažylis pažįsta raides, geba jungti skiemenis, žino ir atpažįsta geometrines figūras, pažįsta ir suskaičiuoja kelis objektus, ar geba savo vardą pasakyti paraidžiui, atlieka matematinius veiksmus, nepakanka sakyti, kad tai puikiai priešmokyklinei klasei pasiruošęs vaikas. Svarbu ne kiek vaikas yra išmokytas ar išmokęs, o kiek jis pats nori sužinoti daugiau, kiek savarankiškai ieško būdų suprasti tam tikrus elementus.
Šiaurės licėjuje mokytojai naudoja trijų žingsnių procesą, pvz.: pasiimk popieriaus lapą, nupiešk figūrą jame ir iškirpk. Kai kurie vaikai kiekviename žingsnyje klausia, ką daryti, kaip, ar teisingai ir pan.
Visgi dar svarbesnis aspektas yra socialinė ir emocinė vaiko branda. „Psichologiškai pasiruošęs vaikas bus labiau pasitikintis savimi, naujais žmonėmis, gebės geriau kontroliuoti savo elgesį ir valdyti savo emocijas“, – pasakoja I. Ražienė. Pasak jos, labai tikėtina, jog toks vaikas turės daugiau noro ir motyvacijos eiti į mokyklą ir mokytis. Svarbu stebėti vaiko socialines – emocines kompetencijas, savireguliacijos kompetencijas bei savarankiškumo įgūdžius.
Socialinė – emocinė kompetencija
Pradinės mokyklos vadovė atkreipia dėmesį, kad priešmokyklinukas jau turi gebėti spręsti paprastas gyvenimiškas užduotis. „Dažnai pasitaikanti situacija: vaikas eina su grupele kitų vaikų į valgyklą, grupė pasuka į dešinę, o užsižiūrėjęs mažylis atsilieka arba nutrepsi tiesiai. Ką daro vaikas? Ar gali ramiai sureaguoti į nepatogią situaciją ir priimti sprendimą pasivyti klasę, ar puola į ašaras, nes išsigandęs nebežino, ką daryti“, – pavyzdžiu dalijasi Šiaurės licėjaus pradinės mokyklos vadovė I. Ražienė.
Reikalingos socialinės – emocinės kompetencijos priešmokyklinei klasei:
● įvardija apie save svarbiausią asmeninę informaciją, žino savo šeimos sudėtį;
● geba valdyti emocijas pritaikydami situacijose, pvz., savo pyktį gali įvardinti žodžiais, o ne veiksmais, kad ir liūdėdamas, bet ramiai atsiskiria nuo tėvų, buvimas mažiau pažįstamų žmonių draugijoje nesukelia didelio streso;
● mėgsta draugiją, geba užmegzti kontaktą su kitais vaikais ir prisijungti žaisti grupinius žaidimus, nepaisant, jog vis dar gali prireikti suaugusiojo pagalbos pasidalinant žaislais ar kitais daiktais su bendraamžiais;
● paguodžia liūdinčius ar įskaudintus;
● noriai imasi naujos veiklos, o nepasisekus iš pirmo karto, mėgina vėl;
● geba laikytis susitarimų ir taisyklių;
● vengia pavojų, pvz., šokdamas žemyn, įvertina aukščio riziką.
Vaiko savireguliacijos gebėjimai
Stebėdama ir analizuodama vaikų raidą, Šiaurės licėjaus pradinės mokyklos vadovė, Inga Ražienė tiki, kad ne mažiau svarbios yra ir savireguliacijos kompetencijos. Savireguliacija – tai gebėjimas savarankiškai valdyti dėmesį, elgesį ir emocijas prisitaikant prie situacijos ir reikalavimų. Savireguliacijos gebėjimai nulems, kaip vaikui seksis susikaupti ir siekti savo tikslų. Vaikai mokosi stebėdami, atkartodami kitų elgesį. Taip pat mokosi iš to, kaip kiti reaguoja į jų veiksmus, pasirinkimus.
Vaiko įgūdžiai yra glaudžiai susiję su vaiko šeima bei jo aplinka. Tėvai yra įtakingiausi vaiko įgūdžių formuotojai. Nuo mamos ir tėčio sąmoningumo bei kantrybės – kiek leido vaikui ugdytis savarankiškumą pačiam, o kiek, kad „būtų greičiau“, atėmė iš vaiko galimybes išmokti pasirūpinti savimi, atlikdami tam tikras užduotis už savo vaiką. Pavyzdžiui, priešmokyklinukui jau svarbu suprasti, kad kai šalta, reikia apsirengti daugiau rūbų, kai pasidaro karšta – ar užteks tik prasisegti striukės užtrauktuką, ar reikia ją visiškai nusirengti? Taigi, vaikui svarbu ne tik suprasti, bet priimti sprendimą ir veikti pačiam.
Reikalingos savireguliacijos kompetencijos priešmokyklinei klasei:
● geba ilgesniam laikui koncentruoti dėmesį vienai veiklai;
● pajėgia susikaupti ir išklausyti nurodymus bei atlikti užduotį iki galo;
● geba identifikuoti savo fiziologinius poreikius ir pasirūpinti savimi;
● kilusias neigiamas emocijas išreiškia socialiai priimtinu būdu;
● pats apsirengia ir užsisega drabužius;
● geba palaukti ir išlaukti;
● susitvarko savo darbo vietą;
● užsitepa sumuštinį, įsipila atsigerti, gali pats susidėti sau priešpiečiams užkandžių.
Kitoks vaiko vertinimas
Kokybiškas ugdymas ir veikla priešmokyklinėje klasėje paruošia vaiką pokyčiams, kurie jo lauks pirmoje klasėje. I. Ražienė pasakoja, kad turint omeny tai, kad skirtingi vaikai skirtingai vystosi, yra reikalingas rūpestingas įvertinimas. „Juo siekiame, kad mokykloje tarp naujų klasės draugų ir naujos aplinkos vaikas galėtų kuo sklandžiau mokytis, patirti draugystės džiaugsmą ir toliau augti kartu“, – pasakoja Inga – „Todėl svarbu matyti signalus, kurie reiškia, kad vaikas galimai dar nėra pasiruošęs, ir verta svarstyti dar kitais metais pradėti eiti į priešmokyklinę klasę“.
Jei vaiko akademiniai gebėjimai yra aukšti, bet socialinė emocinė branda yra žema. Tokiems vaikams rekomenduojame dar metus sustiprėti emociškai darželio aplinkoje. Jiems būtų sunku susitvarkyti su emocijomis, laikytis ribų ir naujų susitarimų priešmokyklinėje, gali nukristi motyvacija mokytis. Tokiu atveju vaikai dažniau susiduria su sunkumais tiek mokytis, tiek sukaupti dėmesį, greičiau atsiranda nuovargis, kuris veikia imunitetą, gali prasidėti negalavimai.
Jei vaiko akademinis gebėjimas yra žemas, o socialinė emocinė branda yra aukšta, jeigu vaikas yra labai savarankiškas, domisi nauja informacija, galbūt dar nemoka skaityti ir skaičiuoti, bet labai domisi tuo ir puikiai jaučiasi naujoje aplinkoje, tuomet tinkamoje mokykloje toks vaikas yra labai laukiamas. Skaityti ir skaičiuoti jį išmokys, o jo asmeninės savybės ir kompetencijos dar labiau atsiskleis ir stiprins klasės emocinį lauką.
Šiaurės licėjaus pradinės mokyklos vadovė apibendrina: „Visgi sprendimą priimame tik kartu su tėvais, apsvarstydami, kiek jiems svarbu, kad vaikas komfortiškai pagal savo tempą gautų naują informaciją ir mokytųsi ar dar galėtų sustiprėti darželyje. Jeigu yra poreikis, tariamės su kitais Šiaurės licėjaus specialistais, Vaiko gerovės komandos nariais, kurie atskirų susitikimų metu gali padėti įvertinti, kaip vaikas adaptuosis, kaip prireikus gebės priimti nesėkmes ir iššūkius, pasitempti ir mokytis sutarti su bendraamžiais.“
Kai vaiko socialinė emocinė branda ir akademiniai gebėjimai yra aukšti, tuomet net nekyla abejonių – vaikas pasiruošęs mokyklai. Visgi, net ir tokiais atvejais, visus būsimus priešmokyklinukus kviečiame pirmiausia „pasimatuoti“ mokyklą, o tik po to priimti sprendimą.
Kas gali padėti įvertinti vaiko individualų pasiruošimą?
Pasimatuoti priešmokyklinuko kėdę ir ugdyti reikalingus gebėjimus galima Šiaurės licėjaus Šeštadieninėje mokyklėlėje. Mokytojai ne tik paruošia smagias ir įtraukiančias veiklas, bet ir žaidžiant interaktyvius judriuosius žaidimus bei grupinius užsiėmimus, vertina vaiko brandą, gebėjimus, reikalingas kompetencijas priešmokyklinei klasei. Jau po vienos dienos dalyvavimo Šeštadieninėje mokyklėlėje tėvai gali gauti grįžtamąjį ryšį ir patarimus.
Naudinga žinoti tėvams
Vienas dažniausių klausimų, kurį užduoda tėvai, ar lankyti priešmokyklinę klasę darželyje ar mokykloje? Papildoma vertė lankant priešmokyklinę klasę mokykloje – gerokai lengvesnė vaikų adaptacija pradinėje mokykloje:
Mokyklos priešmokyklinėje klasėje vaikas jau išmoksta gyventi mokyklos ritmu – veiklos vyksta labai panašiu tvarkaraščiu ir tempu, turint galimybę prisitaikyti prie kiekvieno vaiko.
Ugdymo programa įgyvendinama naudojant interaktyvius ir šiuolaikiškus metodus, dalyvaujant projektuose ir konferencijose kartu su kitais pradinės mokyklos mokiniais.
Kai kurias dalykines pamokas veda tie patys mokytojai dalykininkai, kurie lydės vaikus ir pradinėje mokykloje.
Baigus priešmokyklinę klasę su tais pačiais klasės draugais, keliaujama į 1 klasę.