Ankstyva darbo patirtis suteikia pasitikėjimo savimi
Vaikystėje, kaip ir dauguma jo bendraamžių berniukų, Marius Repšys susižavėjęs žiūrėdavo filmus su Žanu Klodu van Damu, Briusu Li, Arnoldu Švarcenegeriu – norėjo būti toks stiprus, kaip jie. Tačiau ne tik norėjo, bet to ir siekė: jau 7-erių pradėjo lankyti dziudo treniruotes, vėliau išbandė ir kitus kovos menus ir netgi dirbo kovos menų treneriu, o geras fizinis pasiruošimas aktoriui – didžiulis privalumas.
Nors daugelio pirmieji vasaros darbai prasideda paskutinėse mokyklos klasėse, kai dažniausiai ieškoma padavėjo ar baristos etato, būsimasis aktorius savo darbinę karjerą pradėjo itin anksti ir visai ne nuo to. „Kroviku pradėjau dirbti 11 metų – tėvai turėjo įmonę: prekiavo vaisiais ir daržovėmis, tad darbavausi pas juos. Per visas moksleivių atostogas keldavausi apie penktą ryto, važiuodavome į bazę, ten reikėdavo pakrauti sunkvežimį. Jis daržoves ir vaisius išvežiodavo po prekybos taškus mieste – taigi, reikėdavo kiekviename dėžes iškrauti, o dienai baigiantis, iš visų susirinkti tai, kas likdavo neparduota, tada bazėje vėl iškrauti. Nebuvo lengva, tačiau savi uždirbti pinigai suteikė pasitikėjimo, juos galėjau išleisti norimam daiktui ar pomėgiui“, – pasakoja aktorius.
Paprasti darbai – tai ir gyvenimo mokykla
Dirbdamas kroviku būsimasis aktorius susitaupė geram dviračiui, tačiau nusipirkęs ilgai juo nepasidžiaugė – paskolino klasės draugui, iš kurio dviratį pavogė. Vėliau vasaromis jis išbandė ir kitus darbus, nuo šešiolikos metų dirbo padavėju, vadovu vaikų stovyklose: „Dirbdamas kavinėse išmokau išsisukti iš sudėtingų situacijų: visada turėjau sunkumų mintinai skaičiuoti, tad dažnai apsirikdavau atiduodamas grąžą. Tačiau išmokau diplomatiškai konfliktams užbėgti už akių – kai atiduodamas grąžą pamatydavau, kad kliento veidas ima niauktis, suprasdavau, kad atidaviau per mažai ir išsyk pridėdavau dar litą, tada sulaukdavau replikos: „Ačiū, gerai paskaičiavai!“ Tokiame darbe sutinki galybę įvairių žmonių – tokia patirtis naudinga.“
Aktorius dirbo ir kovos menų treneriu – treniravo vaikus, o per stojamuosius į Muzikos ir teatro akademiją buvo įsidarbinęs treneriu sporto klube. „Manau, lengvų darbų nėra – visi, kokie jie bebūtų, reikalauja atsidavimo. Labai anksti iš tėvų išmokau darbštumo ir supratimo, kad be sunkaus įdėto darbo jokių puikių rezultatų tikrai nesulauksi – kokioje srityje bedirbtum. Be to, negalima nuvertinti jokio darbo, tikrai nėra blogų darbų, tik blogi darbuotojai. Ir nereikia vaikų gąsdinti, kad jei nesimokysi – eisi gatvių šluoti. Gatves šluoti negėdinga. Be to, juk net nežinome to žmogaus istorijos – gal jam jo darbas labai patinka. Esu matęs tokių šlavėjų pedantų, kurie tiesiog tobulai dirba“, – sako M. Repšys.
Nedelsk: dirbk ir užsidirbk!
Prekybos tinklo „Rimi“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė teigia, kad nauja darbdavio įvaizdžio kampanija „Ateik į „Rimi“ ir užsidirbk“ griauna stereotipus apie darbą parduotuvėse: „Pastebime, jog jauni žmonės, nors ir norėdami užsidirbti, jaustis savarankiškais, neskuba darbintis į prekybos tinklus dėl įsisenėjusių stereotipų, esą gėda dirbti tokį „paprastą“ darbą. Vis dėlto, nauja darbdavio įvaizdžio kampanija skatina išankstinio klaidingo požiūrio atsisakyti: darbas parduotuvėje yra ir vertingas tolimesnei kiekvieno jaunuolio karjerai, ir leisiantis užsidirbti pirmuosius atlyginimus bei pradėti įgyvendinti savo norus.“
Pasak V. Kaikarienės, visuomenėje dar pilna stereotipų, kuriais jaunimas neretai atgrasomas nuo paprastesnių darbų: jais supriešinamas mokslo ir karjeros siekimas su paprastais, žemiškais darbais, kurie yra būtini ir svarbūs visuomenei: „Tikimės padėti atsikratyti pasenusių nuostatų, jog dirbti paprastesnius darbus gėda. Prekybos tinkle šiuo metu siūloma daugiau kaip 200 skirtingų pozicijų, tarp kurių – ir sezoninių darbų pareigybės. Pavasaris – tai vienas paklausiausių laikų, kai jaunimas gali suplanuoti vasaros atostogų laiką ir jį praleisti produktyviai, o įsidarbinus ilgesniam laikui, verta išnaudoti galimybę derinti darbą su studijomis.“