97 straipsnių
Popierius – plona, plokščia medžiaga, gaminama presuojant pluoštą. Paprastai naudojamas natūralus pluoštas celiuliozės pagrindu, dažniausiai gaminamas iš medienos masės (dažniausiai minkštos medienos, pavyzdžiui, kanadinės eglės). Kartais naudojamas medvilnės, lino ar kanapių pluoštas.
Popierių kinai išrado maždaug II amžiuje prieš mūsų erą. Popierius higienai imtas naudoti tik maždaug V–VI mūsų eros amžiuje, bet ir tada nelabai dažnai. Tai ką vietoje tualetinio popieriaus žmonės naudojo anksčiau?
Gegužę pirkėjams rinktis į kokius – plastikinius ar popierinius – maišelius pakuoti prekes pasiūliusi elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“ ženkliai sumažino naudojamo plastiko kiekį. Skaičiuojama, kad 38 proc. pirkėjų rugsėjį rinkosi, kad prekės jiems būtų pristatomos namo pop...
Šiandien viešojoje erdvėje vis labiau eskaluojama ekologiškos ir sveikos gyventi aplinkos problema. Siekiant drastiškų pokyčių, realių veiksmų ėmėsi ir Europos Parlamentas, nuo 2021-ųjų visiškai uždrausiantis vienkartinių plastikinių daiktų naudojimą. Vis dėlto, kai kurie nutarė nelaukti kol įsigali...
Gaminti popierių iš akmens nėra tik nauja idėja – tokia gamyba taupo vandenį, produktas yra perdirbamas ir kartu biologiškai skaidus, be to, jos metu naudojamas mineralinis išteklius, prieinamas bet kurioje planetos dalyje.
„Šiukšles rinkau nuo vaikystės – daugiau nei 30 metų. Nors atliekų rinkėjai susiduria su įžeidinėjimais, sveikatos problemomis ir vėluojančiais atlyginimais, rinkdama šiukšles aš sugebėjau užauginti vaikus ir išleisti juos į mokyklą“, – pasakoja Bengalūre įsikūrusios „Dry Waste Collection Centre“ va...
Išsiskyriau su drauge. Bet apie viską nuo pradžių. Susipažinome birželio mėnesį visiškai atsitiktinai. Mes buvome labai skirtingi. Pykomės kaip katė su šuniu. Ji tris kartus užblokavo mane feisbuke. Taigi buvo visko, atšalimų ir atšilimų.
Ar teko matyti žmogų, parduotuvėje vaisius kraunantį į savo atsineštą medžiaginį maišelį? O ar teko matyti žmogų, kuris, kavinėje užsisakęs kokteilį, išsitraukia metalinį šiaudelį? Galbūt šiandien kai kam tai dar pasirodytų neįprasta, tačiau „Zero waste“ judėjimo, propaguojančio gyvenimą be atliekų,...
Gruodžiui įpusėjus, gatvėse prasidėjo spūstys, darbų, kuriuos reikia atlikti iki Kalėdų, tik daugėja, o dovanų paieškoms skirtas laikas – trumpėja. Tačiau viso šio prieššventinio streso išvengti gali padėti išmaniosios programėlės.
Aplinkos ministerijos užsakymu šių metų gegužę atlikta apklausa atskleidė, kad net 58 proc. respondentų dar labiau rūšiuoti paskatintų didesnis rūšiavimo atliekų konteinerių kiekis. Tačiau skeptiškai rūšiavimo bei perdirbimo atžvilgiu nusiteikusiems žmonėms tokia permaina būtų nė motais – tarp jų vi...
Iš parduotuvių lentynų į mūsų namuose esančias šiukšlines, galiausiai, į rūšiavimo konteinerius – taip keliauja pakuočių atliekos arba antrinės žaliavos. Tačiau kur surūšiuotas stiklas, popierius ir plastikas patenka toliau bei kuo jie gali pavirsti, jei yra perdirbami?
Lietuvoje per metus kiekvienas žmogus galėtų išrūšiuoti apie 60,5 kg pakuočių atliekų. „Nors tai atrodo nedaug, tačiau pakuotės yra labai lengvos ir užima daug vietos. Pavyzdžiui, konteineryje jos gali užimti iki 80 proc. tūrio”, – teigia VšĮ „Žaliasis taškas” marketingo ir komunikacijos vadovė Simo...
Tai, kas vienam yra atliekos, kitam gali būti puikiausia žaliava vienokiam ar kitokiam produktui gaminti. Šis paprastas sakinys atspindi vieną ryškiausių šių dienų tendencijų – žiedinę ekonomiką, kurią į priekį vis labiau stumia tiek tvarios veiklos siekiančios įmonės, tiek ir vartotojai. Modernūs, ...
Kiekvienais metais Aplinkos ministerijos užsakymu atliekamas rūšiavimo tendencijų tyrimas šiemet parodė, kad 2017-aisiais dalį buityje susidarančių atliekų rūšiavo 40 proc. gyventojų. Visiškai atliekų nerūšiavo 18 proc. gyventojų, o visas atliekas surūšiuodavo 42 proc. apklaustų gyventojų.
Turbūt kai kurie iš GRYNAS.lt skaitytojų dar pamena senuosius makulatūros supirkimo punktus, į kuriuos keliaudavo laikraščiai, žurnalai ir senos knygos, rūpestingai perrišti špagato virvele. Nuo 2002-ųjų šalia namų ėmė atsirasti specialių popieriaus surinkimo konteinerių. Ar tai iš esmės pakeitė var...
Biologiškai suyrantis plastikas, kurį bus galima be jokios žalos aplinkai išmesti drauge su maisto atliekomis, rinkoje gali pasirodyti per artimiausius metus. Mokslininkai teigia, kad rado genialų būdą kaip „medžių klijus“ paversti pakuotėmis.
Vilniuje, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kaimynystėje, įsikūrusi ekologiškų produktų krautuvėlė. Čia prekiaujama ne tik sveikais maisto produktais, tačiau parduotuvė turi ir kitą misiją – kuo labiau mažinti nereikalingų plastikinių pakuočių skaičių.
Vasarai įsibėgėjus nemažas žaliųjų atliekų kiekis susidaro ne tik soduose ar daržuose, bet ir mūsų virtuvėse – padaugėja arbūzų skiltelių, trešnių kauliukų ar kitų šviežių daržovių lupenų bei likučių. Visas šias atliekas galite sutvarkyti patys ir net sutaupyti – pasigaminti komposto – natūralios ir...
Karštą vasaros dieną suvalgę ledų ant jų pakuotės galite atrasti ne tik suvartotų kalorijų kiekį, bet ir bent vieną, ne visada aiškų simbolį – pakuotės ženklą. Kam reikalingi pakuočių ženklai, ką pastarieji reiškia ir ar gali jie mums padėti tapti labiau draugiškais aplinkai?
Piktžolių plitimą lemia labai daug veiksnių – meteorologinės sąlygos, dirvožemio savybės, dirvoje esančių piktžolių sėklų kiekis, žemės dirbimas, sėjomaina. Metereologinių sąlygų žmogus negali numatyti, o kitiems svarbiems veiksniams, mažinantiems piktžolėtumą, privalo skirti didelį dėmesį.
Dažnai rūšiuodami atliekas susimąstome – ar būtina išplauti plastikinį indelį nuo margarino ar stiklainį nuo uogienės? Jei ir būtina, kodėl turime tai daryti? DELFI pasidomėjo, ar reikia plauti rūšiuojamą stiklą bei plastiką ir ką kiekvienas turime žinoti apie rūšiavimą?
