Vidutinis dančiasnapis (lot. Mergus serrator) – antinių šeimos paukštis. Lietuvoje įtrauktas į Raudonąją knygą ir yra retas veisimosi metu.
Lietuvos raudonoji knyga
131 straipsnių
Lietuvos raudonoji knyga – juridinis Valstybės dokumentas, kurio pagrindu Lietuvos Respublikoje organizuojama retų bei nykstančių augalų, grybų ir gyvūnų rūšių apsauga. Šią knygą sudaro žinių sąvadas apie saugomų rūšių būklę ir apsaugos būdus. Į Raudonąją knygą įrašomos rūšys, kurioms gresia išnykimas sumažėjus jų skaitlingumui, pakitus arealui, pablogėjus ekologinėms sąlygoms. Įrašyti, išbraukti arba daryti kokius pakeitimus gali siūlyti mokslinės ir kitos valstybinės bei visuomeninės įstaigos ir organizacijos, atskiri mokslininkai. Pasiūlymus svarsto ir sprendimus priima prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento sudaryta Lietuvos raudonosios knygos komisija.
Šiaurinė katuogė (lot. Rubus arcticus) – Lietuvoje itin reta rūšis, įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Labiausiai paplitusi Šiaurės Europoje ir šiaurinėje Azijos dalyje.
Gauruotoji skolija (lot. Scolia hirta) - vabzdys, priskiriamas plėviasparnių vabzdžių būriui. Į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktas nuo 1991 m., šio vabzdžio populiacijos užfiksuotos Druskininkų ir Varėnos rajonuose.
Pagauti skersnukį (lot. Chondrostoma nasus Linnaeus) Lietuvos upėse – tikra retenybė. Ši žuvis, priskiriama karpinių (lot. Cyprinidae) žuvų šeimai, paprastai užauga iki 20-40 cm, rečiau – iki 50 cm ir gali sverti apie 1–2 kg. Atpažinti ją galima iš pilkos nugaros bei sidabriškų šonų.
Ryškioji gražiataurė (Caloscypha fulgens) - tai taurės formos nevalgomas grybas, augantis Lietuvoje, kitose Europos vietovėse, taip pat aptinkamas Azijoje, Šiaurės Amerikoje.
Jei norite dalyvauti Lietuvos Raudonosios knygos kūrime, teikti jai žinias – registruokitės! Aplinkos ministerijos tinklapyje dar 2008 m. sukurta veikia „Saugomų buveinių, gyvūnų ir augalų rūšių registravimo informacinė sistema“.
Šerinė kalnarūtė – kalnarūtinių šeimai priskiriamas augalas. Jos lapeliai gali priminti visiems pažįstamą augalą rūtą, tačiau rūtos dažniausiai auga žmonių užveistuose darželiuose, o kalnarūčių šeimai priskiriami augalai – ant kalnų, uolų. Galbūt todėl jų tiek nedaug Lietuvoje - kalnarūtės įrašytos ...
Ramus gyvenimas Kuršių nerijos nacionaliniame parke, vienai urvinės anties šeimai, vos nesibaigė tragedija. Juodkrantės gyvenvietės pakraštyje, prieš keletą dienų griaunant apleistą negyvenamą pašiūrę, ardant paskutines lentas, paaiškėjo, kad po paskutiniąja lenta slepiasi išsigandusi perinti urvinė...
Kukutis, kuodu pasipuošęs margas pievų ir pamiškių paukštis, yra naudingas žemės ūkiui, nes naikina kenkėjus. Šis paukštelis apsigyveno ir žymaus poeto Marcelijaus Martinaičio eilėse. Tačiau jis sukėlė nemažai rūpesčių bendrovei „Kauno dujotiekių statyba“, netoli Norkaičių tiesiančiai dujotiekį.
Geltonmargė meškutė (lot. Hyphoraia aulica) – tai ne keisto kailio spalvos plėšrus žinduolius, o meškučių ( Arctiidae) šeimos drugys. Žavus pūkuotas vabzdys yra nykstantis, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Nei elnias, nei grybas – taip galėtum pavadinti šį keistą, retą grybą, augantį ir Lietuvos miškuose. Kislusis elniagrybis (lot. Xylaria polymorpha) priskiriamas elniagrybinių (lot. Xylariaceae) genties grybų rūšiai.
Ilgažandis bembiksas (lot. Bembix rostrata) – tai žiedvapsvių šeimos Lietuvoje gyvenantis vabzdys. Jis randamas tik pietų Lietuvoje, dar pora radaviečių - pajūryje. Gyvena smiltpievių ir smėlynų pievų buveinėse. Suaugę vabzdžiai būna nuo 15 iki 24 mm ilgio, aptinkami lizdų kolonijose ir ant žiedų.
Šis žąsinių būrio, antinių šeimos paukštis nyksta globaliai – jis įrašytas į Berno konvenciją, Bonos konvencijos priedus bei Paukščių direktyvos I priedą. Šios rūšies patiną atpažinsite iš ryškiai geltonos akies, riešuto rudumo kūno bei juodos juostos per nugarą, taip pat – skaisčiai baltos uodegos....
Bekotis ąžuolas (lot. Quercus petraea) Lietuvos raudonosios knygos sąrašuose puikuojasi jau gerą pusšimtį metų (įtrauktas dar 1962 m.) Daugiausiai paplitęs Vakarų ir Vidurio Europoje – Kryme ir Kaukaze. Lietuvoje žinoma viena jo natūrali augimo radimvietė – tai Trako miškas Lazdijų rajone. Skaičiuoj...
Urvinė antis priklauso žąsinių šeimai ir negausiai gyvena pajūryje, kažkada pastebėta ir Kauno mariose, Neryje, Nemune. Tai gan stambi paukščių rūšis, prilygstanti nedidelei žąsiai, išsiskirianti kontrastišku kūno apdaru. Abiejų lyčių suaugę paukščiai gan panašūs savo spalvomis, tik patelės galvos p...
Jeigu norėtumėte savo akimis pamatyti mėlynai žydinčią stačiają vaisginą (lot. Ajuga pyramidalis), turėtumėte keliauti į Kauną, Molėtus, Tauragę, Trakus, Varėną ar netgi pasidairyti pačiame Vilniaus rajone. Tiesa, nors šios vietos pripažįstamos kaip stačiosios vaisginos radimvietės, augalas itin ret...
Tarp Europoje gyvenančių tritonų skiauterėtasis tritonas yra didžiausias – suaugėliai gali siekti 16 – 17 cm su uodega, bet dažniau jie būna 12 – 14 cm ilgio. Jis priklauso salamandrinių ( Salamandridae) šeimai.
Kol dauguma lietuvių nesunkiai atpažintų lietuviškuose kaimų darželiuose augintas rūtas, bendravardis rūtenis, ko gero, ne specialistui mažai girdėtas augalo pavadinimas.
Pirmadienį plačiai nuskambėjus įspėjimui, kad skinti, parduoti ir pirkti pakalnutes draudžiama, aplinkosaugininkai jau pradėjo patikrinimo reidus. Pakalnučių pardavėjai sutartinai tvirtina tokių vizitų jau sulaukę, tačiau gėlių juk neišmesi - jos siūlomos slapčiom, jeigu tik pirkėjai jų paprašo.
Miškas plyšavo nuo linksmų vaikų balsų, žilvičio švilpynių, į dangų kilo aitvarai, lauko scenoje ūbavo pelėda, zvimbė ratuotos bitutės, kriuksėjo šernas, šakas lingavo ąžuolas, spalvingus apdarus demonstravo pelkė bei kiti inscenizuoti literatūriniai herojai – savaitgalį Pašilės šile vyko kūrybinio ...
