Lietuvos raudonoji knyga

Prasidėjus pavasariui, ne vienas Lietuvos regioninis parkas ir botanikai dalijosi kvietimais prisidėti prie lietuviškų orchidėjų išsaugojimo: dalyvauti atliekant jų buveinių išsaugojimo darbus, neskinti ir nelaužyti šio augalo žiedų. Ko gero, daugumai gyventojų orchidėjos pavadinimas buvo žinomas – ...

Po žiemos į žemę sugrįžta spalvos – ši prieš keletą dienų pasipuošė ryškiai mėlynais ir violetiniais vėjalandžių šilagėlių žiedais. Visgi džiaugsmą, apimantį išvydus ryškiaspalvius pavasario pranašus, temdo mintis, kad vėjalandes šilagėles galbūt matome paskutinį kartą.

Kiekvieną rudenį lašišos ir šlakiai pradeda savo nelengvą kelionę Lietuvos upėmis ir upeliais, kurios tikslas yra surasti nerštui tinkamas vietas, išneršti ir pavasarį susilaukti palikuonių. Tačiau ne visos žuvys išneršia upėse. Kai kurios patenka į Žuvininkystės tarybos Žeimenos poskyrį, kuriame bū...

Patyrusi grybautoja pasidalino nematyto grybo, aptikto Bukiškių miške, nuotraukomis. Ji klausė, koks tai grybas. Pasirodo, kad tai itin reta rūšis, už kurios rovimą galima užsitraukti didelę piniginę baudą.

Sakoma, kad pabudę po ilgo žiemos miego, lokiai leidžiasi ieškoti meškinių česnak ų. Gerą savaitę kitą paėdę jų lapų, rudieji išjudina per įmygį sulėtėjusią medžiagų apykaitą, išsivalo organizmą nuo susikaupusių toksinų. O kadangi žiemos balasto šalinimasis esąs nemalonus, net riaumoja iš skausmo.

Sturys, arba atlantinis eršketas (lot. Acipenser sturio, angl. Atlantic sturgeon, vok. Baltischer Stör) – eršketinių (Acipenseridae) šeimos žuvis.

Vėžliakasis – taip Metelių regioninio parko darbuotojai vadina kiekvieno rudens darbą iškasti iš žemės vasaros pabaigoje išsiritusius vėžliukus ir perkelti juos į saugią žiemojimo vietą.

Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiuje“ baigiamas rengti stumbrams skirtas 50 ha voljeras, į kurį planuojama po mėnesio pradėti perkelti pirmuosius žvėris iš Panevėžio ir Kėdainių rajonuose laisvai gyvenančios bandos, praneša Aplinkos ministerija.

Ką tik išleista Aplinkos ministerijos knyga „Lietuvos griežtai saugomos rūšys “ padės pažinti rečiausius ir itin pažeidžiamus mūsų šalies augalus, grybus ir gyvūnus, patars, kaip juos saugoti. Ją parengė mokslininkų kolektyvas. Leidinys iliustruotas aprašomų rūšių nuotraukomis, piešiniais, jų radavi...

Paprastasis taukius Lietuvoje kažkada buvo laikomas išnykusiu grybu. Tačiau jo populiacija vėl pradeda atsikurti. Pastaruoju metu aptinkama vis daugiau jo augaviečių. Visai neseniai Neries regioniniame parke vyko pažintinis žygis, kurio dalyviai prie Bražuolės upelio esančioje sengirėje rado šį didi...

Vakarų šalyse itin paplitusios pilkosios žąsys Lietuvoje yra matomos santykinai retai. Į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktas vandens paukštis pradėjo sparčiai nykti XX a. pradžioje ir vis dar trūksta pakankamai išsamių studijų šio proceso priežastims įvertinti. Visgi viena priežastis skamba neįprasta...

Žalioji rupūžė, pasakoje virtusi žavinguoju princu, realybėje, kaip ir princai, yra sutinkama retai. Dydžiu ir ryškesnėmis nei kitų varliagyvių spalvomis išsiskirianti rupūžė sunkiai prisitaiko prie sparčiai urbanizuojamo kraštovaizdžio, ypač jei įvairios kelių bei pastatų statybos kertasi su žalios...

Nors įprasta manyti, kad žalčiai žmonėms nekanda, Lietuvoje esama ir vieno žmogų puolančio žalčio, tiesa, laukinėje gamtoje itin retai sutinkamo, todėl dažniausiai palaikomo gyvate. Tai lygiažvynis žaltys. Pats mintantis net gentainiais gluodenais, savo aukas smaugiantis ir žmogų kandžiojantis roply...

Urvinė antis yra saugoma rūšis, kuri dėl spartaus nykimo įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Dažniausiai šie reti paukščiai sutinkami Kuršių nerijoje. Todėl ant nacionalinio parko gyventojų pečių gula rimta užduotis - apsaugoti šiuos paukščius nuo išnykimo. Tačiau šių paukščių draugija patenkinti n...

Krekenavos regioninio parko Gringalių miške šiemet aptiktas retas grybas – raukšlius kopūstgalvis (lot. Sparassis crispa). Grybas išskirtinės išvaizdos, iš tolo jo vaisiakūnis primena žiedinio kopūsto galvą.

Kauno marių regioninio parko direkcija rugsėjo 19 dieną 20 valandą kviečia į Kauno tvirtovės V-tąjį fortą. Ką ten veiksime? Susipažinsime su dabartiniais forto „savininkais“ ir „nuomininkais“ – šikšnosparniais, naktinėsime po forto teritoriją, žiūrėsime filmus po atviru dangumi. Galite drąsiai ateit...

Panevėžio aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) praneša, kad Vyžuonos medžiotojų klubo plotuose (Rokiškio rajone) ant kelio rasta negyva ūdra. Ją užfiksavo pro šalį važiavęs pilietis. Aplinkosaugininkai išsiaiškino, kad gyvūną matė ir medžiotojai, tačiau neskubėjo apie tai pranešti.

Sumažėjus varlių gali sumažėti ir jomis mintančių kitų gyvūnų rūšių. Pavyzdys - Danija, kurioje intensyviai sukultūrinus laukus, nusausinus pelkes ir šlapias pievas, labai sumažėjo, o vietomis ir visai išnyko varlės. Būtent dėl to ten nustojo perėti baltieji gandrai.

Lietuvoje yra žinomos vos trys vietos, kuriose yra užfiksuotas vasarinis skydvėžys (lot. Triops cancriformis): Voniškių kaimas (Šakių rajone), Dūkštynos entomologinis draustinis (Ukmergės rajone) ir Meškalaukio apylinkės (Pasvalio rajone). Tai - vėžiagyvis, priskiriamas nykstančioms rūšims, įtraukto...

Viena iš didžiausių Rūdninkų girios puošmenų - unikali smėlio juosta, primenanti lietuviškas pajūrio kopas. Šią vietą įvertino ir į Raudonąją knygą įrašyti tetervinai. Miškininkai užfiksavo, kad pastarosiomis savaitėmis ankstyvais rytais čia vyksta tetervinų tuoktuvių ceremonijos.