LAIEK

Elektros didmeninei valandinei kainai Lietuvoje laikinai viršijus net 2100 eurų už megavatvalandę, sistemos operatorė šį istorinį šuolį aiškina sutapusiais elektros pasiūlą ribojančiais veiksniais. Rinkos dalyviai teigia, kad panašių kainų šuolių galima tikėtis ir ateityje.

Papildomą savaitę elektros tiekėjo pasirinkimui suteikusi Energetikos ministerija tikisi, kad to užteks dešimtims tūkstančių piliečių apsispręsti. Rinkos dalyviai ir kai kurie ekspertai teigiamai vertina sprendimą, tačiau nemano, jog visi gyventojai išvengs garantinio tiekimo.

Šimtams tūkstančių gyventojų renkantis nepriklausomą elektros tiekėją šį sprendimą turės padaryti ir gaminantys vartotojai. Atsakingos institucijos, įmonės ir tiekėjai sutartinai rekomenduoja šiam vartotojų segmentui rimtai pažvelgti į rinkos liberalizavimą.

Viešumoje pasigirdus priekaištams, kad degalinių tinklas „Circle K“ galimai nenutraukė veiklos Rusijoje, nors ir žadėjo tai padaryti, bendrovės atstovai sako, jog pasitraukimo procesas reikalauja laiko.

Lietuvoje rugsėjį pradėjus rengti technologiškai neutralius aukcionus žaliajai energetikai remti, rinkos atstovai kol kas atsargiai prognozuoja naujosios schemos sėkmę ir naudą.

Išsivysčiusių šalių miestai, ieškodami naujų patrauklumo receptų, vis dažniau renkasi žaliojo vystymosi strategiją, kurią konkurencinėje kovoje naudoja didžiosios korporacijos. Tačiau ką šioje srityje gali Lietuva?

Vyriausybė trečiadienį pasitarime svarstys, kaip mažinti elektros ir dujų kainų augimą, Kainų komisijai šią savaitę ketinant paskelbti galutines – galimai 15-20 proc. didesnes – kainas 2019 metais.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius mano, kad Vyriausybės siekis mažinti elektros ir dujų kainas greičiausiai yra susijęs su politikavimu, nes energijos ištekliai brangsta visame pasaulyje, ir dėl to nieko neįmanoma padaryti.

Ketvirtadienį Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) nariai aptarė biokuro kainos augimo priežastis.

Klimato kaita negailestingai kirs mūsų planetai, o tuo pačiu ir Lietuvai. Ką daryti, kad sušvelnintume šio pavojingo reiškinio pasekmes, DELFI TV konferencijoje atsakymų ieškojo klimatologas Justinas Kilpys ir atsinaujinančių išteklių specialistas Martynas Nagevičius.

Gruodžio pradžioje buvo pradėtos Kauno kogeneracinės jėgainės statybos. Kaune, kaip ir Vilniuje, numatyta deginti ne tik po rūšiavimo likusias atliekas ir biokurą, tačiau ir susidarantį nuotekų dumblą bei pramonines atliekas. Pramonininkai sunerimę – ar jie nebus verčiami savas atliekas tik deginti?...