genai

Kiekvieno iš mūsų išorė yra unikali. „Mamos“ akys, „tėčio“ nosis, „senelės“ figūra – pakartoti tokio derinio tiesiog neįmanoma. Tačiau net tarp unikumų pasitaiko visiškų vienaragių.

Mokslininkai linkę teigti, kad žmonija kuo puikiausiai išsiverstų be senelių ir jų suteikiamos pagalbos auginant anūkus. Atliktas tyrimas, kurio metu nenustatyta jokio akivaizdaus evoliucinio poreikio tęsti gyvenimą peržengus 50 metų ribą.

Tyrimas parodo, kaip vystėsi seniausios šunų veislės. Pirmiausia žmonės pasirinkdavo tam tikrą tipą, pvz., aviganius ar pointerius. Aptikta įrodymų, kad kai kurios Centrinės ir Pietų Amerikos veislės, kaip Peru plikieji ir meksikiečių beplaukiai šunys greičiausiai kilo iš „Naujojo pasaulio šunų“, ku...

Šeimos ligų istorijos perrašyti neįmanoma, bet paveldimų ligų tikimybę sumažinti galima.

Tėvai prieš šeimos pagausėjimą dažnai svarsto, kokios spalvos bus naujagimio akys. Atrodo, kad spėlionėms po truputį ateina galas: paskelbta tikimybių lentelė, prognozuojanti vaiko akių spalvą pagal jo tėvų.

Jungtinės Karalystės (JK) labdaros organizacija „British Heart Foundation“ (toliau – BHF) teigė, kad apie 620 tūkst. britų turi ydingą gen ą, dėl kurio padidėja ūmaus koronarin io sindromo išsivystymo ir staigi os mirties galimybė.

Seksualius drabužius vilkinčios blondinės traukte traukia akį, o daugelis mano, jog tai trys seserys arba draugės. Bet jie apsirinka!

Naujo tyrimo duomenimis, peršalimo dažnumas priklauso nuo tėvų.Londono karališkojo koledžo mokslininkai išsiaiškino, kad beveik trečdalis imuninės sistemos yra veikiama genų, kuriuos paveldime iš tėvų ar protėvių, informuoja dailymail.co.uk.

Laikai, kuomet amerikietė Kelly Bensimon žengdavo podiumu, jau praėjo, tačiau jos modelio įgūdžiai išliko. Ir dar būtų galima pasiginčyti, kada ji atrodydavo geriau – ar tuomet, kai vos peržengusi dvidešimtmečio slenkstį , demonstruodavo madas, ar dabar, kai sulaukusi 48-erių, žingsniuoja paplūdimiu...

Pasak mokslininkų, moters genetika nulemia, kokie protingi bus vaikai, o tėvas tam neturi įtakos.

„Genetiko darbas leidžia prisiliesti prie būsimą gyvybę dengiančio paslapties šydo, tačiau nereikia pamiršti, kad genetika ir bioetika visada turi eiti koja kojon. Tik tokia humanizuota medicina yra visavertė“, – įsitikinęs klinikos „InMedica Alfa“ gydytojas genetikas doc. dr. Danielius Serapinas (3...

Prieš tris savaites maždaug 130 mokslininkų, verslininkų ir politikos lyderių susirinko į slaptą susitikimą Harvardo universitete, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).

Pasaulio regionų gyventojams, kurie maitinasi vegetar iškai, būdingas genas, galintis padidinti širdies ligų ir vėž io pavojų, mano mokslininkai.

Epigenetika yra jauna disciplina, tyrinėjanti genų raišką. Epigenetinės revoliucijos esmė – tyrimas to, kaip patirdamas aplinkos įtaką fenotipas gali keistis, nesikeičiant genomui.

Priimta manyti, kad visi vyrai nori viso šimto moterų, o visos moterys – tik vieno vyro, kurį mylės ir kuriuo rūpinsis iki gyvenimo galo. Tai paistalai. Problema slypi statistikoje: pora žmonių apklausoje nurodo stipriai išsiskiriančius rodiklius, apie 1000 partnerių, ir visas objektyvumas pabaigoje...

Atokiame Balio kaime Bengkaloje visi trys tūkstančiai gyventojų gali puikiausiai bendrauti šimtmečių senumo ženklų kalba „kata kolok“, o kalbos ar klausos sutrikimus turintys žmonės čia gerbiami kaip ir visi likusieji.

Teksaso A&M universiteto specialistai praneša, kad jiems pavyko visiškai iššifruoti ananaso genomą. Jų teigimu, ateityje pasitelkus genų inžineriją, tai padės išvesti sausrai atsparias kultūras.

Ekonomikos profesorius Brayanas Caplanas, pasitelkęs daugybę dvynių tyrimų, tikina, kad auklėjimas turi kur kas mažesnę įtaką vaiko gebėjimams bei charakteriui nei mano tėvai. Kur kas svarbesni paveldėti genai, todėl geriausia, ką gali padaryti tėvai, leisti savo vaikams „kvėpuoti“, užuot lieję prak...

Mokslininkai iš Londone įsikūrusio Francis Crick instituto siekia panaudoti naują prieštaringai vertinamą genetinę technologiją nevaisingumo tyrimams atlikti.

Nuo metų laiko priklauso, kaip funkcionuoja žmogaus genai, teigia mokslininkai. Tai gali paaiškinti, kodėl kai kurios ligos žiemą paūmėja, rašo jie leidinyje „Nature Communications“.