Debatuose apie mokslo galimybes kurti žmones „pagal užsakymą“ dažniausiai kalbama apie genų inžineriją arba klonavimą. Šios sritys nerimą kelia dėl dviejų priežasčių. Viena iš jų – praktinė. Kišantis į genus galima pakenkti gimsiančiam žmogui. Kita priežastis – intuityvus nerimas dėl kišimosi į repr...
genai
123 straipsnių
Genas yra deoksiribonukleorūgšties (DNR) molekulės (RNR virusuose – RNR molekulės) fragmentas. Šis sekos fragmentas koduoja informaciją apie polipeptido ar baltymo aminorūgščių seką (kuri yra pateikiama informacinės arba mesendžerinės RNR pavidalu) arba informaciją apie nekoduojančias RNR.
Vaikai paveldi iš tėvų ne tik išvaizdos bruožus ar charakterio ypatybes, bet ir ligas. Įvairių šalių ekspertai surinko ir surašė 7 ligas, kurias galimai vaikai paveldi iš mamų. Tinklalapis umbrella.green pateikė šį sąrašą.
Štai ką mokslas turi pasakyti apie dažnai girdimą teiginį: ar tikrai žmogaus ir banano DNR sutampa net 50 proc. (35)
Šį mažą, bet įdomų faktą tikrai esate girdėję ne kartą – banano ir žmogaus DNR sutampa net 40–60 proc. Skirtingi šaltiniai pateikia skirtingus skaičius, tačiau faktas lieka faktu – žmogus yra beveik bananas. Ar kažkas panašaus. Bet ar tikrai?
Yra keturios vištų veislės, pasižyminčios juodais organais. Visoms joms būdinga ta pati genetinė mutacija, rašoma nationalgeographic.com. Mokslininkas paaiškina, kodėl taip nutiko.
Genetikas griauna populiariuosius mitus: iš ko paveldime intelektą, polinkį į žalingus įpročius ir ligas? (104)
„Tikras tėtis“ arba „Iš akies traukta mama“ – kaip dažnai, susilaukę kūdikio, girdite tokius posakius? Bene kiekvienas mažylio lankytojas tame miniatiūriniame veidelyje bando įžvelgti mamos ar tėčio bruožus. Teks jus nuvilti. Tikrieji bruožai pasimato tik vaikui augant. Anot Vilniaus universiteto Me...
Neandertaliečiai buvo giminingų mūsų rūšiai – tai žino visi. Jie taip pat gyveno tuo pačiu metu kaip ir mamutai. Dabar Tel Avivo universiteto mokslininkai paskelbė keistą faktą – pasirodo, neandertaliečiai ir mamutai dalijosi keliais bendrais genais.
Žmonių patirtis rodo, kad kontracepcija ne visuomet yra tikrai patikima. Tačiau naujas tyrimas pirmą sykį pateikė genetinį paaiškinimą, kodėl apsauga nuo nėštumo ne visada suveikia taip, kaip turėtų.
Jei jums kada nors kas nors sakė, kad esate tikra savo mamos kopija, žinokite – tai netiesa. Iš tiesų mes (ypač moterys) esame panašesni į savo tėvą nei į motiną.
Švedų mokslininkų tyrimas patvirtina, kad genetika lemia, kurioje žmogaus kūno vietoje kaupiasi riebalai. Taip pat paaiškėjo, kad šie genai kur kas didesnę įtaką daro moterims.
Vos mažylis išvysta šį pasaulį, aplinkiniai puola spėlioti, į ką gi jis labiau panašus – į mamą ar į tėtį. Anot mokslininkų, daug kas jau būna nulemta gamtos – vienus dalykus vaikai paima tik iš tėčių, kitus – tik iš mamų. Tinklalapis mama-likes.ru pateikė sąrašą, už ką jūsų atžala turėtų dėkoti būt...
Pamirškite MRSA ir E. coli. Yra dar viena bakterija, kuri dėl atsparumo antibiotikams tampa vis pavojingesnė – šią bakteriją galima rasti ant kiekvieno žmogaus odos.
Žmonėms labai nepatinka dulkės. Ir ne veltui. Tų negyvų odos ląstelių, plaukų, bakterijų, žemių, kailio ir kitų bjaurasčių sankaupų atsiranda visur. Kas baisiausia, atgrasumas nėra blogiausias dalykas, susijęs su dulkėmis.
Mokslininkai nustatė, kad 99,5 proc. žmonių genetiškai yra vienodi. Tas, atrodo, nedidelis likęs pusė procento lemia, kad vis dėlto unikalumo kiekvienam mūsų nestinga. Dėl šios priežasties ir į gaunamas maistines medžiagas mūsų organizmas reaguoja skirtingai.
Naujas tyrimas parodė, kad genas, kuris, kaip buvo manyta anksčiau, turi įtakos tik nedideliam Parkinsono lig os atvejų procentui, iš tikrųjų susargdina kur kas daugiau žmonių. Šie rezultatai reiškia, kad gydymas, taikomas tik nedaugeliui žmonių, gali praversti ir kitiems pacientams, rašo medicalnew...
VUL Santaros klinikos yra pirmoji ir vienintelė sveikatos priežiūros įstaiga Lietuvoje, atliekanti klinikinį viso žmogaus egzomo sekoskaitos tyrimą paveldimųjų ligų diagnostikai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pelėse aptiktas jungiklis šalia geno, lemiančio embriono vyriškų kūno dalių vystymąsi.
Norint pasiekti gerų rezultatų, moksle, kaip ir gyvenime, reikia ne tik darbo ar atsidavimo, bet ir šiek tiek sėkmės, laiku pastebėti galimybes ir jomis pasinaudoti.
Ekspertai prognozuoja, kad mitybos genomika taps viena ryškiausių 2018 metų maisto tendencijų
Vyturiai ir pelėdos darbą turėtų pradėti skirtingu metu: ką reikia žinoti apie miego ir sveikatos ryšį (103)
Kadangi pati nuo vaikystės esu nepataisoma pelėda ir netgi ilgai kankinau save visokiomis „pripratinimo operacijomis“ (taip pat ir medikamentinėmis), rezultatas tas pats – vis dar esu ta pati pelėda. Kuo Nobelio premija susijusi su miegu ir ką apie pastarąjį turėtų žinoti Vyturiai, o ką Pelėdos – sk...
Ar pastebėjote, kad kai kas nors sulaukia 100 ar daugiau metų visi puola klausinėti - „Kokia jūsų ilgaamžiškumo paslaptis“?