Per eilę amžių Žemės klimatas nuolat kito. Prieš dešimt tūkstančių metų nuslinkęs paskutinis ledynas paliko dabartinį, mums įprastą kraštovaizdį, tačiau klimatas – niekada nenustojo keistis. Šiandien žmonija susiduria su klimato kaitos padarinių grėsme, kuriai užkirsti kelią gali padėti tik aiškus p...
gamta
1247 straipsnių
Gamta – fizinis pasaulis, kurį sudaro įvairūs augalai, gyvūnai ir natūralūs kraštovaizdžiai. Gamta apima visa, kas egzistuoja – biotinę (gyvąją) ir abiotinę (fizinę) aplinką.
Ieškantiems idėjų pasivaikščiojimams: naujas pažintinis takas ir kitos gamtos grožybės Vilniaus pakraštyje (1)
Šalyje tebesitęsiant judėjimo ribojimams tarp savivaldybių, esame pakankamai apriboti ieškant gamtos vietų saugiems pasivaikščiojimams savo savivaldybės teritorijoje. Tai ypač jaučiasi Vilniuje, kur garsioji Pūčkorių atodanga žiemiškais savaitgaliais tiesiog lūžta nuo žmonių antplūdžio. Tačiau visai...
Herbariumai ir juose saugoma informacija neatsiejami nuo augalų įvairovės tyrimų. Pagal jų duomenis nustatomos augalų rūšys, naujos mokslui ar konkrečioms teritorijoms, sudaromi jų paplitimo žemėlapiai, tikslinami arealai, vertinami fenologijos pokyčiai dėl klimato kaitos, nustatomos svetimžemių aug...
Kaip pasakoja geologas Jonas Satkūnas, Sovietų Sąjungai atitekusioje buvusių Rytprūsių dalyje kaip niekur kitur yra daugybė visokiausių naudingųjų iškasenų.
Nuo sausio 1 dienos „Delfi TV” pasirodys keturi dėmesio verti filmai „Šalia skruzdėlyno”, „Gandrai sugrįžta”, „Lakštingala ant vienos kojos” ir „Palmės jau Lietuvoje”.
Mat ir mūsų jūra tūkstančius metų buvo tuo plačiu „vieškeliu“, kuriuo plaukė ir, aišku, skendo šimtų šimtai laivų. Kas randama ir ką dar galima tikėtis iškelti iš Baltijos dugno – pasakoja archeologas, Klaipėdos universiteto profesorius Vladas Žulkus.
Pūkuotas lyg aksominis smaragdinio žalumo samanas primenantis kamuoliukas Japonijoje vadinamas marimo. Bet nebūtina vykti į Japoniją, kad galėtume juo, ramiai tupinčiu gražiame stiklo inde su vandeniu, pasidžiaugti.
Liaudies patarlių geologinė prasmė gali kelti nuostabą – kaip gerai mūsų protėviai išmanė savo gyvenamąją aplinką, teigia šia tema kalbinamas geologas Jonas Satkūnas.
Rekomenduoju tikrai naudingą žvėrelių globos būdą. Įrenkime druskos laižyklą. Miške ant prasto medžio šakos arba stiebo užmaukime gabalą presuotos druskos. Tokios galima nusipirkti veterinarijos prekių parduotuvėje. Lyjant druska varva kamienu žemyn, kamieną laižo elniniai žvėrys – stirnos, briedžia...
Kelionių ribojimai ir atšaukti skrydžiai šiemet daugeliui atėmė galimybę patyrinėti užsienio šalis, bet sudarė palankias sąlygas iš naujo pažinti Lietuvą. Visa laimė, jog mūsų šalyje gausu įdomių ir nuošalių vietų, kuriose galima netrukdomai pasinerti į gamtą.
Išspęskite uždavinį. Išbraukite nesusijusį žodį: miškai, 5G, antivakseriai, ateiviai ir plokščia žemė. Teisingas pasirinkimas – miškai. Šis žodis nesusijęs su greta paminėtomis kvailystėmis. Tačiau ar ne keista, kodėl žmonės tikintys sapnininkais, galvas vyniojantys į foliją, matę ateivius, taip pat...
Kada jei ne dabar sodinti medelį? Pasodinkime medelį visiems. Bet... Ar taip daroma? Ką žmonės pamanys? Ar galima daryti gerus darbus gamtai neatsiklausus? Ar geri darbai – legalūs?
Piktinatės žirgu „Sidabrinių gervių“ ceremonijoje? Istorija iš Rusijos, po kurios niekas nebebuvo taip pat (2)
Gyvulių pasirodymas bet kokioje scenoje, išskyrus, aišku, cirko, – visada rizikingas reikalas. Publika gali ir nušvilpti arba tai gali virsti tokiu renginiu...
Laivyba Nemunu šiuo metu yra koncepcijų lygmenyje, laivyba Kuršių mariomis stringa dėl įvairių kliūčių. Vakarų Lietuvos regiono savivaldybių planuose – derybos su Rusija dėl laivybos pietinėje marių dalyje, nors su Rusija dėl to susitarta dar 2007 metais.
Prof. Arūnas Bukantis: kai kurie liaudiški orų spėjimai yra geras humoras, bet su realybe neturi nieko bendro (1)
Deja, kai kurie vietiniai orų požymiai, nepaisant įsitvirtinusios nuomonės, yra moksliškai nepagrįsti, kartais net klaidinantys ir absurdiški. Šia tema savo nuomonę dėsto profesionalus meteorologas – profesorius Arūnas Bukantis, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas.
Ilgesingai pamoję ranka vaikų mylimiems žaidimų kambariams, batutų parkams ir sporto salėms, viltingai prisimename praėjusį pavasarį. Laiką kai tėvai vaikus viliojo į gamtą – miškus, pievas ir parkus. Tikėtina jog populiariausias pramogas ( tokias kaip vaikščiojimas, bėgiojimas, nieko neveikimas, il...
Kuršių neriją užtvindysime automobiliais. Ir niekas to nesustabdys. Net teismas.
Vilniaus mikrorajone parke iškilo tvora. Vaikai sako, blogi žmonės parką aptvėrė nuo žmonių ir nori užstatyti daugiabučiais. Aš vaikams paantrinu. Šiandien Nadruvos parko teritorija iš visų pusių aptverta aukšta statybine tvora kad niekas į parką negalėtų patekti, jame vaikščioti, ilsėtis, gėrėtis ž...
Pasirodo, yra žmonių, kurių hobis – tokių akmenų ieškoti, kaip ir yra žmonių – juos kolekcionuoti. O dar plinta nauja juvelyrikos tendencija – papuošalai su meteorito gabaliukais.
Laukinę gamtą prisijaukinusi Eglė Aukštakalnytė-Hansen praeityje paliktos aktorystės nesigaili: gyvenimas Afrikoje įkvėpė naujai knygai (2)
Knygynų lentynose ką tik pasirodė nauja keliautojos, rašytojos, fotografės Eglės Aukštakalnytės-Hansen kelionių eseistikos knyga „Laukinė Motina Gamta“ (leidykla „Tyto alba“). Laukinė gamta – savotiški namai, pilni ramybės, tikrumo, kuriuose niekas nepozuoja, nemeluoja, pilni gražiausių spalvų, form...