debesys

Birželio 15-osios naktį įvairiuose šalies miestuose gyventojai galėjo išvysti išties retai pasitaikantį ir įspūdingai atrodantį reiškinį.

Antradienį Šiaurės ir Vakarų Lietuvos gyventojai danguje galėjo pastebėti keistus reiškinius. Iš pirmo žvilgsnio jie priminė ateivių erdvėlaivius, vadinamas lėkštes. Specialistai paaiškino, kas tai, ir kada toks reiškinys susidaro. Pasirodo, kad kartais šios „lėkštės“ net gali turėti skirtingus atsp...

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pasidalijo vaizdiniais įrodymais apie Lietuvos padangėje susiformavusius unikalų atmosferos reiškinį – lęšišluosius debesis.

Antradienį popiet Klaipėdos rajone Orinta užfiksavo neįprastą reiškinį – debesys plaukė viena eile ir atrodė tarsi jūros bangos. Pasirodo, kad tai visai ne atsitiktinumas, o gerai žinomas, tačiau ypač retai pastebimas reiškinys, kuris matomas labai trumpai.

Trečiadienį apie 16 val. dangus virš Vilniaus tapo neįprastai purpurinės, violetinės spalvos. Tai pastebėję vilniečiai puolė fotografuoti ir nuotraukas siųsti Delfi redakcijai.

Antradienį šalies orus lems aukštesnio slėgio laukas. Rytas daugelyje rajonų išauš šviesus, naktį kai kur susiformavęs rūkas sklaidysis.

Penktadienį į Lietuvą iš pietų atslinkęs lietingas ciklonas šeštadienio dieną labai lėtai keliaus šiaurės kryptimi. Tad debesys ir lietus dar nepasitrauks.

2018 metais „Mars Express“ misijos kamera Raudonojoje planetoje užfiksavo keistą, ilgą debesį. Iš tolo atrodė, kad 1500 kilometrų ilgio rūko takas yra panašus į dūmų gniužulą, kuris pasirodė nuo seniai mirusio vulkano viršaus.

Praėjus gerokai laiko po saulėlydžio danguje kybo švytintys debesys. Iš kur atsiranda ta šviesa?

Pirmadienio dieną per šalį pradės slinkti šiltasis atmosferos frontas. Nuo pat ryto dangų daug kur dengs tankūs debesys, pragiedrulių bus tik vietomis, daugiausia rytiniuose rajonuose. Pradedant vakariniais rajonais į šalį pamažu plis lietus, vėliausiai, tik vakare, lyti pradės rytiniuose rajonuose....

Paskutinė liepos savaitė, startavusi itin šiltais orais palaipsniui atneš permainas, teigia Gismeteo.lt direktorius Kęstutis Petkevičius ir nurodo, kad pirmomis dienomis laikysis maloni vasariška šiluma, tačiau jau antroje savaitės pusėje teks truputį šilčiau apsirengti. Atkeliausiančios permainos a...

Naujas išsamus tyrimas, nagrinėjantis santykį tarp anglies dioksido ir visuotinio atšilimo, sumažino niūriausių klimato kaitos scenarijų tikimybę, tačiau atmetė ir pačius optimistiškiausius vertinimus, kuriais rėmėsi šalys, bandydamos įgyvendinti Paryžiaus susitarimą. 25 garsių mokslininkų grupė pat...

Liepos naktimis šiaurinėje padangėje galima išvysti slaptingą, į šiaurės pašvaistę panašų švytėjimą. Tai paslaptingieji sidabriškieji debesys. Šie ypatingi debesys matomi vasaros naktimis šiaurinėje dangaus pusėje, kai Saulė iš po horizonto apšviečia aukštai mezosferoje, apie 80 km aukštyje pasklidu...

Sekmadienio rytą debesuotumas didės, ties šiaurės rytiniais rajonais pasirodys nedidelių kritulių. Temperatūra svyruos apie 0 laipsnių arba bus silpnai neigiama.

Debesyse šiuo metu saugome viską – nuotraukas, asmens bei kreditinių kortelių duomenis, konfidencialius dokumentus, slaptažodžius ir t. t. Praktika rodo, kad net ir patys išmaniausi debesys gali turėti saugumo spragų, o ir vartotojai ne visada tinkamai saugo prisijungimus prie tų duomenų, tad kartai...

Sekmadienį Lietuva išliks pietvakariniame šaltojo anticiklono pakraštyje. Danguje telksis pilki debesys, nedidelių pragiedrulių galima tikėtis nebent kai kuriuose šiauriniuose ir šiaurės rytiniuose šalies regionuose.

Antradienio dieną ryčiau mūsų šalies suksis ciklonas, vakariau – anticiklonas, todėl bus ir kritulių debesų, ir giedro dangaus plotų. Giedriau bus iki pietų, vėliau debesuotumas padidės. Didesnėje šalies dalyje apsilankys trumpalaikis lietus, vakarop kai kur gali iškristi ledo kruopos ar net šlapios...

Savaitgalis bus šiltas, apsiniaukęs, su nedideliu lietumi, o pirmadienį labiau sušils, gali griaudėti perkūnija, žada Hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Vytautas Sakalauskas.

50 metų nuo pasivaikščiojimo Mėnulyje jau praėjo, gal metas ką rimtesnio nuveikti, pavyzdžiui, pastatyti ten teleskopą, neerzinant Havajų salų gyventojų. Juk Mėnulyje gerą vaizdą gauti būtų paprasčiau, ar ne?

Kiekvienos galaktikos centre yra supermasyvi juodoji skylė – nuo šimtų tūkstančių iki dešimčių milijardų kartų už Saulę masyvesnis objektas. Kartais jos tampa aktyvios: tai reiškia, kad į juodąją skylę krenta dujos, krisdamos jos įkaista ir labai ryškiai spinduliuoja. Tokia galaktika vadinama aktyvi...