128 straipsnių
Vietoj iškilmingo armijos parado – šūksniai „okupantai“ ir į kareivius skrendantys daiktai. Vietoj sovietinės grietinėlės konservatorijos balkone – Leonidą Brežnevą ir Sovietų Sąjungą išjuokiantis pasirodymas. Vietoj kalbų apie tautų draugystę ir revoliucijos pergalę – dūžtantys langai ir kariškių s...
Šį sekmadienį Lietuvoje vyksta eiliniai Seimo rinkimai – Lietuvos piliečiai rinks 13-ąjį Seimą, tačiau po nepriklausomybės atkūrimo tai yra aštunti eiliniai rinkimai.
Sigitas Kudarauskas – daugialypis, daugiabriaunis, įvairiais talentais apdovanotas žmogus. Klaipėdos universiteto profesorius, mokslininkas, muzikas, lygiai prieš tris dešimtmečius birželį, tais sudėtingais Lietuvai laikais, tapęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuolatiniu atstovu Estijos Respublik...
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sagos veiksmas XX a. pabaigoje vystėsi svaiginamai greitai. Po mažiau nei du metus dinamiškai, bet taikiai išsiskleidusio visos Lietuvos Sąjūdžio už nepriklausomybę, 1990 m. kovo 11-ąją Lietuvos Aukščiausioji Taryba, vadovaujama pirmininko Vytauto Landsbergio, pask...
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Viktoras Rinkevičius parlamentui ketvirtadienį ketina pateikti siūlymą 2021-uosius metus paskelbti kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais.
Pradžiai pacituosiu kelias vienos dienos laikraščių antraštes. 1992-ųjų sausio 21 d.: „Neapginsime V. Čepaičio – neapginsime nepriklausomybės!“ (Vilniaus laikraštis), „Čepaitis lieka Čepaičiu“ (Tiesa). „KGB šešėlis suskaldė Nepriklausomybės partiją?“ (Lietuvos rytas). Tokių antraščių buvo ypač daug,...
1990 m. vasario 24 dieną vyko rinkimai į LTSR Aukščiausiąją Tarybą. (Pakartotiniai rinkimai – kovo 4 d.). Kaip ir buvo tikėtasi, didžioji dauguma (net 90 iš 116) išrinktųjų buvo Sąjūdžio remti deputatai.
Lietuva mini Nepriklausomybės atkūrimo 30-ąsias metines.
Dėl koronaviruso grėsmės dalis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio renginių nukelti į gegužę, tačiau plenarinių posėdžių Seimas neplanuoja atšaukti.
Kovo 11 -osios Aktą ir su juo susijusius kitus valstybės nepriklausomybės atkūrimo dokumentus rengė į Aukščiausiąją Tarybą išrinktų Sąjūdžio deputatų grupė, kuriai vadovavo V. Landsbergis. Į ją dar įėjo deputatai V. Andriukaitis, V. Katkus, E. Klumbys, K. Lapinskas, R. Ozolas, A. Saudargas, Č. Stank...
Kitą rytą po laimėtų rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Rasa Rastauskienė (dabar Juknevičienė) vėl kėlėsi į darbą provincijos vaikų poliklinikoje – už durų laukė būrys sergančių pacientų.
Lietuvai minint nepriklausomybės atkūrimo 30-metį uostamiestyje bus siekiama rekordo – vienoje vietoje surinkti daugiausia tradicinio dydžio Lietuvos trispalvių.
Ugnis nuo neatmenamų laikų mūsų protėvius ne tik maitino ar padėjo jiems apsiginti nuo laukinių žvėrių. Ugnis tarnavo kaip ginklas prieš svetimus dvikojus, kurie kėsinosi į garbę, turtą, šeimą, teritoriją ar asmens gyvybę.
Likimas lėmė, kad esu tarp tų, kurie balsavo už valstybės, leidžiančios žmonėms gimti laisvėje, atkūrimą. Ši knyga labiau panaši į memuarus sensu stricto, negu ankstesnės, kuriose rašoma apie Sąjūdį ir Aukščiausiąją Tarybą. Joje daugiau dėmesio skiriu asmeninei istorijai, kuri nuo 1991-ųjų lapkričio...
Išstojusi viešai Nijolė Oželytė kone kaskart sukelia tikrą audrą. Talentinga aktorė, ryški televizijos laidų vedėja, drąsiai savo nuomonę reiškianti politikė ir visuomenininkė – atrodo, kad ji yra gimusi būti dėmesio centre.
Artėjantys eiliniai Seimo rinkimai turėtų dominti bent jau pusę mūsų piliečių, nes maždaug tiek jų jaučia pareigą balsuoti. Šis pareigos jausmas yra grynai asmeninis – juk mes patys sprendžiame, eiti balsuoti ar ne, o kai balsuojame, patys sprendžiame, už ką balsuoti.
Prie Kazimiros Danutės Prunskienės vardo klijuojama daug pravardžių – vienas jų ji pasirinko pati, kaip kad Gintarinė ledi ar Šatrijos Ragana, kitas lėmė priimti sprendimai. Visos jos atspindi skirtingus politikės gyvenimo tarpsnius, kuriuos nėra lengva sudėlioti į vientisą paveikslą.
Gerai atsimenu kruviną sausio dramą, ore tvyrojusią grėsmę, po Vilnių marširuojančius šarvuo-čius, kareivius stiklinėmis akimis ir okupuotą televizorių, kvailai gundantį lėkštomis „labanaktuko“ kalbomis.
Jis gimė karininko šeimoje, augo geležinėje tvarkoje, taikliai šaudė, užsiiminėjo imtynėmis ir gyvenimą siejo su teise. Vis dėlto prasidėjus Sąjūdžiui Kazimieras Motieka atsisakė visko ir į jo veiklą nėrė stačia galva.
