Aplink mus gausiai suvešėję augalai – puikus, visokius maisto papildus atstojantis energijos šaltinis. Dažna šeimininkė žiūrėdama į žydinčią pievą galvoja, kiek ir kokių žolynų atsargų paruošti žiemai. VDU Kauno botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vadovės O. Ragažinskienės teigimu, vartoti reikia ir šviežius augalus, pavyzdžiui, didžiąsias ar mažąsias dilgėles. Jų lapelius galima dėti į omletus, sriubas ar salotas. Vartodami dilgeles, organizmą per dešimt dienų galime papildyti natūraliais vitaminais.
Tiesa, dilgėlių negalima padauginti, nes jos turi kraujo krešėjimą didinančių savybių. Profesorė įspėja, kad dilgėlių sultis reikia vartoti labai saikingai – ne daugiau nei 6 ml, daugiausia – 10 ml grynų sulčių.
Dar vienas naudingas žolynas – liaudyje šventojo Jono rakteliais vadinama pavasarinė raktažolė. Mokslininkai pataria vartoti šviežius raktažolės lapelius, o žiedus sudžiovinti ir, jei kamuoja kosulys, gerti jų arbatą. Dėl ypatingo polifenolių ir vitamino C poveikio šios žolelės, pasak profesorės, atstoja farmacijos pramonėje žinomą preparatą askorutiną. Anot mokslininkės, penkių šios žolės lapelių per dieną pakaks visai šeimai.
Susigrąžinti jėgoms taip pat puikiai tinka intensyvų agurkų kvapą smulkinant beskleidžianti mažoji kraujalapė ir „liubistru“ liaudyje vadinama vaistinė gelsvė. Pastaroji priklauso skėtinių-salierinių augalų šeimai, kurie dažnai sukelia alergiją. Tai pačiai šeimai priklauso ir petražolės.
Mokslininkai primena: saikingas augalų ar jų produktų vartojimas pagerins savijautą, tačiau piktnaudžiavimas jais gali sukelti nepageidaujamą poveikį.
