Specialistas atsako, ar verta sportuoti itin intensyviai

Dažnai girdime raginimus daugiau sportuoti. Tačiau ne visus vilioja perspektyva lieti devintą prakaitą ir gaudyti orą po treniruotės. Specialistai sako, jog minimaliems pasiekimams pakanka sportuoti vidutiniu intensyvumu – kvėpavimas turėtų tik truputį suintensyvėti, o širdies ritmas truputį paspartėti.

abc.net.au skelbia, kad pagal tokią formulę fiziniam aktyvumui puikiai tinka ir spartus ėjimas. Jeigu kiekvieną dieną tokiam vaikščiojimui skirsite bent 30 minučių, širdies ir kraujagyslių ligų rizika gali sumažėti net per pusę.

Bet ar daugiau pastangų liejant prakaitą duos dar daugiau naudos? Be jokių abejonių, tvirtina Kvynslando universiteto Australijoje profesorius Jeffas Coombesas.

Nors intensyviai sportuoti kaip ir nėra būtinybės, profesorius tvirtina, jog toks režimas pastebimai pagerins organizmo būklę – tai reiškia, jog širdis ir plaučiai veiksmingiau deguonimi aprūpins organizmą.

Išvada aiški – kuo geresnė organizmo būklė, tuo mažiau tikėtina, jog mirsite nuo kokios nors ligos.

„Aišku, egzistuoja ir kelios išlygos, tačiau iš esmės turime patikimų įrodymų, jog kuo intensyviau sportuojate, tuo daugiau naudos gaunate“, - tvirtina akademikas.

Priežastis, kodėl sveikatos priežiūros specialistai propaguoja nuosaikaus intensyvumo fizinę veiklą gana paprasta – dauguma žmonių sportuoja labai mažai arba to nedaro visai.

Jeigu priklausote vienai iš šių dviejų kategorijų, nuo pasyvaus gyvenimo būdo staiga perėję prie nors ir ne itin intensyvaus sporto organizmui sukelsite nemenką teigiamą šoką, sako profesorius. Pastebimai sumenks širdies ligų rizika (kuo daugiau sporto, tuo mažesnė ir diabeto, insulto ir kitų mirtinų ligų grėsmė).

Nors sportuodami dar intensyviau ligų riziką dar labiau sumažinsite, papildomos pastangos akivaizdžiai didesnės naudos gali ir neduoti. Jeigu sportas jums visą gyvenimą buvo svetimas, staiga privertę organizmą itin sunkiai dirbti, jį galite labai išgąsdinti ir atgrasyti nuo bet kokios aktyvesnės veiklos.

Kiek tiksliai sumažinti riziką pavyks sportuojant, tiesiogiai priklauso nuo konkrečios ligos, sako profesorius. Pavyzdžiui, jeigu sergate cukriniu diabetu ir norite sušvelninti simptomus, derėtų sportuoti intensyviau.

„Žinome, jog vidutinio sunkumo treniruotės puikiai tinka kaip diabeto prevencinė priemonė, tačiau tiems, kurie ja jau serga, vidutinio intensyvumo sporto jau per mažai“, - sako J. Coombesas, tačiau pažymi, jog lėtinėmis ligomis sergantys žmonės be gydytojo žinios didinti fizinio krūvio neturėtų.

Kiekviena fizinio aktyvumo rūšis (didinant krūvį) turi savų saugos reikalavimų. Tačiau, anot profesoriaus, tikimybė, jog sportuojant ištiks širdies smūgis ar insultas, labai menka – net jeigu sportuosite ir itin intensyviai.

„Šiuo klausimu galime kalbėti tik apie vieną atvejį iš dešimčių tūkstančių. Rizika, lyginant su gaunama nauda, yra tiesiog minimali“, - patikino akademikas. Bet kokiu atveju, labai svarbu, kad žmonės pasitikrintų dėl rizikos veiksnių, galinčių padidinti širdies smūgio ar insulto riziką sportuojant. Dėmesys rizikos veiksniams dažniausiai reiškia, jog sportuoti vis tiek galima, tačiau prieš tai derėtų gerai apgalvoti, ko iš tokios veiklos tikitės. Aišku, kartais žmogaus sveikatos būklė nulemia, jog sportuojant jokiais būdais negalima persistengti.

J. Coombesas sako, jog dažniausiai pernelyg intensyvios treniruotės grasina sąnarių ir raumenų traumomis.

„Reikia būti atsargiems. Klausytis, ką sako kūnas, neperlenkti lazdos. Jeigu turite kokių nors raumenų ar sąnarių problemų, prieš pradėdami sportuoti, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju“, - sako specialistas.

Jeigu ketinate pradėti sportuoti intensyviau, J. Coombesas pataria rinktis tokį režimą, kurio metu būtų pasiekiama 85-95 proc. maksimalaus širdies dūžių per minutę normos (turi trūkti oro pasakyti daugiau nei kelis žodžius). Vidutinio intensyvumo treniruotės metu pasiekiama 60-65 proc. maksimalaus širdies dūžių per minutę norma, oro turėtų trūkti dainavimui, bet pakakti normaliam kalbėjimui. Nors intensyvesnis sportas ir duoda daugiau naudos, įrodymų tokios veiklos saugumui pagrįsti trūksta.

Anot specialistų, geriausių rezultatų pasiekiama sportuojant intervalais – derinamas intensyvus ir vidutinio intensyvumo sportas.

„Taip pavyks ilgiau išlaikyti širdies darbo maksimumą nei nuolat stengiantis iš paskutiniųjų“, - teigia J. Coombesas.