Šiuolaikinių žmonių rykštė – akių nuovargis: ar jis pavojingas regėjimui?

 (47)
Jauna mergina prisipažįsta, kad nuo paauglystės didžiausias jos gyvenimo malonumas buvo skaitymas, tačiau dabar jaučiasi jo netekusi. Ne todėl, kad skaityti jai pasidarė nebeįdomu ar neturėtų tam laiko. Tiesiog po ilgos darbo dienos, praleistos prie kompiuterio ekrano, skaitymas jos akims tapo sunkus darbas. Jos pernelyg pavargusios. Specialistų ši istorija nestebina – akių nuovargiu šiandien skundžiasi daugybė žmonių.
Šiuolaikinių žmonių rykštė – akių nuovargis: ar jis pavojingas regėjimui?
© Shutterstock nuotr.

Kai prieš akis pradeda lakstyti „muselės“

Pasak privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytojos oftalmologės Jolitos Jusaitienės, akių nuovargis – šiuo metu labai dažnas nusiskundimas. Simptomas, kuriais žmonės skundžiasi, nėra labai tikslūs – akių skausmas ilgiau padirbus, kartais pereinantis į galvos skausmą, nuovargis, įtampa akyse. Apžiūrėjus pacientą kažkokių organinių pokyčių taip pat nesimato, nebent akys gali būti šiek tiek paraudusios.

„Prasidėjus neaiškiems negalavimams, pirmiausiai reikėtų išsitirti, ar nėra rimtos ydos. Pavyzdžiui, gali būti išsivysčiusi toliaregystė arba astigmatizmas. Žmogui atrodo, kad jis mato gerai, bet iš tiesų jis turi labai įtempti akis ar prisimerkti, kad gerai matytų, todėl atsiranda nemalonūs pojūčiai. Visi šie procesai vyksta nesąmoningai, žmogus nejaučia tai darantis, bet ilgainiui akys pavargsta. Tokiu atveju problemą išspręstų akiniai, kuriais koreguojama tiek toliaregystė, tiek astigmatizmas. Jis nelaikomas liga – tiesiog ragena ne visai taisyklingai laužia šviesą, todėl susidaro neaiškus vaizdas.

Jei nėra akies defektų, reikia patikrinti darbo vietą – ar ji įrengta taip, kad nevargintų akių. Monitorius turėtų stovėti šiek tiek žemiau akių lygio, kad mes į jį žiūrėtume šiek tiek nuleistais vokais, o ne į viršų. Geriausia kas pusvalandį daryti pertraukas – bent trumpam pabūti užsimerkus, pažiūrėti į tolį, stipriai pamirksėti, pasukioti akių obuolius ratais, į šonus, aukštyn-žemyn, keisti žvilgsnio fiksaciją tiek į tolį, tiek į artimą objektą (jie abu turi būti vienoje linijoje). Taip pat labai svarbus geras apšvietimas – tiek skaitant knygą, tiek žiūrint į monitorių“, - patarė medikė.

Nustatyta, kad akių nuovargį dažnai sukelia ir per ryškus apšvietimas – tiek per langą patenkanti lauko šviesa, tiek viduje esančių šviestuvų šviesa. Dirbant kompiuteriu, aplinkos apšvietimas turėtų būti maždaug per pusę blausesnis nei įprastinis apšvietimas daugelyje biurų. Monitoriaus centras turėtų būti maždaug 10–15 laipsnių žemiau akių lygio ir 50–60 cm atstumu nuo akių.

Taip pat įrodyta, kad dirbdami kompiuteriu žmonės rečiau mirksi – tik trečdalis mirksi kaip įprasta ir daugeliu atvejų vokus užmerkia tik iš dalies, o mirksėjimas yra labai svarbus, kad akys būtų pakankamai sudrėkintos. Suvilgyti kais padeda toks pratimas: kas 20 min. sumirksėkite 10 kartų taip, tarsi ruoštumėtės miegoti, t. y. labai lėtai.

Kita priežastis, kodėl akys pavargsta nuo darbo kompiuteriu, susijusi su fokusavimu. Būtent todėl kas 20 min. reikėtų nukreipti žvilgsnį į tolokai esantį objektą (bent už 6 metrų) ir žiūrėti į jį mažiausiai 20 s. Žvelgdami į tolį, atpalaiduojame akyje esantį vaizdo fokusavimo raumenį ir nuovargis sumažėja. Kitas pratimas, kaip jau minėta, yra žiūrėti į tolumoje esantį objektą 10–15 s, paskui 10–15 s į objektą arti. Tuomet vėl pažiūrėti į objektą tolumoje. Pratimą reikia kartoti 10 kartų.

Jolita Jusaitienė
Jolita Jusaitienė
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Ar galima akių nuovargį supainioti su rimta liga

Dar vienas dažnas pacientų nusiskundimas – vadinamosios muselės akyse, kurios juda kartu su žvilgsniu. Jos atsiranda dėl stiklakūnio struktūrinių pokyčių akyse. Paprastai jie atsiranda su amžiumi, bet vis dažniau muselėmis skundžiasi ir jauni žmonės. Pašnekovės teigimu, jei jokių kitų simptomų nėra, dėl to sukti galvos nereikia, nes šis dalykas vis tiek nėra gydomas. Susirūpinti vertėtų, kai staiga pablogėja matymas. Šios muselės galbūt dažniau vargina trumparegius, kadangi jie labiau jas mato, pastebi. Taip pat mūsų dėmesys joms priklauso ir nuo nuotaikos – kai žmogus apskritai blogai jaučiasi, jis labiau atkreipia į jas dėmesį.

Įvairūs mirguliavimai akyse dažniausiai susiję su kraujotaka, kraujospūdžio pokyčiais – kai jis staigiai pakyla arba nukrinta, bet ne su pačiomis akimis ar jų nuovargiu.

Ar galima supainioti su rimta liga? „Rimta liga yra glaukoma, tačiau ji neturi jokių simptomų. Tiesiog nuosekliai blogėja matymas, bet žmogus ilgai to nepastebi, nes dažniausiai tai vyksta su viena akimi. Glaukoma paprastai atrandama atsitiktinai arba kai procesas jau labai pažengęs“, - aiškino J. Jusaitienė.

Pasak medikės, šiandien pastebima tendencija, kad trumparegystė, žmogui subrendus, nesustoja, kaip būdavo anksčiau, o kurį laiką progresuoja toliau, ypač tiems, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterio. Būna, kad regėjimas blogėja net iki 40 metų. Tai aiškinama tuo, kad žmonės vis daugiau laiko praleidžia žiūrėdami iš arti, todėl akys yra nuvarginamos.

„Taigi akimis reikia skirti dėmesio, jas pailsinti, daryti kasdien pratimus, nors visa tai ir negarantuos, kad mes jas apsaugosime ir išvengsime blogėjančio regėjimo. Kita vertus, yra žmonių, kurie visą dieną praleidžia prie kompiuterio, bet turi gerą regėjimą. Tai susiję su akies akomodacija, raumenų sistema, t. y. įgimtais dalykais. Iš esmės negalėčiau teigti, kad skaityti tekstą popieriuje mažiau kenksminga nei žiūrėti į monitorių. Žinoma, jis šiek tiek daugiau nuvargina akis, nes jame daugiau spalvų, greičiau keičiasi vaizdas. Tačiau ir skaitant knygą pakanka įtampos, nes reikia koncentruotis į smulkų tekstą. Bene labiausiai kenkia skaitymas mobiliojo telefono ekrane – čia tekstas ypač smulkus, be to, greitai viskas keičiasi. Tai didžiausia blogybė, prie kurios dabar labai prisirišę paaugliai“, - pasakojo pašnekovė.

Paklausta, ar būtinai reikia nešioti akinius, jei regėjimas nėra geras, J. Jusaitienė paneigė tiek mitą, kad prie akinių priprantama, tiek kad jie būtini. Pasak medikės, juos reikia dėtis, kai yra problemų dėl akių nuovargio arba žmogus jaučia diskomfortą, kadangi nemato. Tačiau pasitaiko atvejų, kad žmogus regėjimo tikrinimo lentelėje mato tik pirmą eilutę, bet jam pačiam atrodo, kad jis mato gerai, jam regėjimas gyventi netrukdo. Žinoma, vairuoti jam privalu su akiniais.

Neigiama kompiuterio ir televizoriaus įtaka neįrodyta

Pasak Santariškių klinikų Akių ligų centro vyr. ordinatoriaus Andriaus Cimbalo, Lietuvoje per paskutinius 20 metų trumparegių vaikų padaugėjo dvigubai – nuo 13,5 iki 27 proc. Pirmiausiai tai susiję su padidėjusia akių apkrova žiūrėti į arti – skaitymu, kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais.

Pastebėta, kad labai daug trumparegių yra tarp Azijos šalių gyventojų – jie sudaro iki 80 proc. rytiečių populiacijos. Manoma, kad jie genetiškai buvo mažiau prisitaikę darbui iš artimo nuotolio. Tyrimai, atlikti tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos valstybėse, taip pat rodo, kad trumparegių daugiau tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių. Tai siejama su sėdėjimu prie knygų ar kompiuterio.

Kita vertus, pašnekovo manymu, tai, kas galėjo įvykti blogiausia, jau įvyko: vargu ar begalime dirbti dar daugiau. Tikėtina, kad apkrovos akims išliks panašios, vadinasi, ir regos sutrikimų tendencijos nesikeis. Medikas paneigė mitą, kad vienas didžiausių akių priešų – kompiuteris. Anot oftalmologo, jei žmogus laikosi medikų nurodymų kas 45-50 min. pailsinti akis 5-10 min. žiūrėdamas pro langą ar tiesiog į tolį, pats kompiuteris regėjimo nesilpnina, tik nuvargina akis: sukelia krumplyno raumens spazmą, atsiranda sausų akių sindromas. Todėl subjektyviai mums atrodo, kad matome prasčiau, tačiau iš tiesų regėjimo aštrumas dažniausiai išlieka nepakitęs.

Panašų akių nuovargį sukelia ir televizorius. Nuovargis atsiranda dėl vaizdo mirgėjimo ekrane, todėl, norint šio negalavimo išvengti, labai svarbu pasirinkti kokybišką prietaisą. Tuo tarpu neigiamas televizoriaus poveikis regėjimui neįrodytas.

Visgi medikas pabrėžė, kad tai nereiškia, jog galime drąsiai sėdėti prie kompiuterio ar stebėti kitų naujųjų technologijų prietaisų ekranus, kiek širdis įsigeidžia. Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio susijęs su regėjimo krūviu, kai nuolat žiūrima į arti, o tai savo ruožtu turi įtakos trumparegystės vystymuisi.

A. Cimbalas taip pat paneigė nuo senų laikų sklandantį mitą, kad trumparegis, kuris nedėvi akinių, dar labiau gadina akis. Toks pasirinkimas turi įtakos tik gyvenimo kokybei. Tačiau verta žinoti, kad trumparegiai ypač prastai mato tamsesniu paros metu. Anot oftalmologo, taip pat mitas, kuris atsirado jau šiais laikais, kad visą laiką nešiojant akinius akys pradeda tinginiauti ir regėjimas dar labiau pablogėja.

„Tiesa, įrodyta, kad nenešiojantys akinių prisitaiko ir mato ryškiau nei tokį patį regėjimo sutrikimą turintys ir nešiojantys akinius. Mano manymu, visgi žmogus turi matyti ryškiai, o šį ryškumą reikėtų išgauti įmanomais silpniausiais akiniais. Tačiau tai nereiškia, kad reikėtų skirti silpnesnius akinius, taip apsunkinant žmogui galimybę gerai matyti. Šiaip ar taip nei vieni, nei kiti akiniai skaitinei trumparegystės išraiškai įtakos neturės, tik silpnesnius akinius nešiojantys žmonės bus prisitaikę matyti prasčiau ir jiems rečiau reikės keisti bei stiprinti akinius nei tiems, kurie nešioja stipresnius akinius“, - aiškino A. Cimbalas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Sveikatos naujienos

Kas antram Lietuvos gyventojui dėl sveikatos kyla sunkumų dalyvauti kasdienėje veikloje (5)

Mažas pajamas gaunantys Lietuvos ir kaimyninių Baltijos šalių gyventojai yra tarp tų europiečių, kurie labiausiai jaučia negalintys dalyvauti kasdienėje veikloje dėl įvairių sveikatos problemų.

Kitokia alergija: skaičiuojate kalorijas, bet vis storėjate ir pučia pilvą (4)

Net ir ekologiškas maistas tampa priešu, kai organizmas jo netoleruoja. Taip atsitinka sergant vadinamąja III-ojo tipo (uždelsta) alergija maistui. Ši liga skiriasi nuo ūmiai pasireiškiančios maisto alergijos, o jos nustatymas kartais primena detektyvą.

Sukūrė filmuką apie krūtis, kurį tikrai verta pažiūrėti (17)

Nacionalinio vėžio instituto, Nacionalinės krūties ligų asociacijos ir farmacijos kompanija „Roche Lietuva“ iniciatyva sukurtas pirmas originalus edukacinis filmukas apie krūtų savityrą, skirtas moterims, kurioms rūpi jų sveikata.

Ankstų rytą jaučiate nuovargį? Organizmas praneša, ko jam trūksta (18)

Šaltuoju metų laiku vis dažniau išgirstame frazę „Man depresija“. Niūrios mintys, galvos skausmas, irzlumas ir motyvacijos stoka gali atrodyti kaip neginčijami depresijos požymiai, tačiau sveikatos specialistai pataria nedaryti skubotų išvadų. Gali būti, kad jūsų organizmui tiesiog stinga tam tikrų vitaminų ir mikroelementų.

K. Krivickas atskleidė, kodėl paviešino jo šeimą ištikusią dramą (136)

„Visi žinome, kad motinos pienas yra ir maistas, ir vaistas. Tačiau kartais taip atsitinka, kad mama pieno neturi“, - sako Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė. Ketvirtadienį Kauno klinikose atidarytas pirmasis Lietuvoje pieno bankas. Atidaryme dalyvavo ir žinomas TV vedėjas Kristupas Krivickas, kuris taip pat prisidėjo prie banko atidarymo.