Su maistu plintančios infekcijos yra didelė problema tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse.
Siekiant sumažinti sergamumą per maistą plintančiomis infekcijomis, labai svarbi nuolatinė maisto produktų kontrolė. 2010 m. sausio–liepos mėn. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) ir kitose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) laboratorijose buvo atlikti 8432 maisto produktų mėginių laboratoriniai tyrimai dėl salmonelių, 8159 – dėl E. coli, 2318 – dėl listerijų ir 17 – dėl kampilobakterijų.
Vykdant valstybinės kontrolės programas, teisės aktų reikalavimų neatitiko 6 (1 viešojo maitinimo produktų, 3 paukštienos ir paukštienos subproduktų, 2 kiaušinių) mėginių tyrimų rezultatai dėl salmonelių, 90 (šachtinių šulinių vandens) – dėl E. coli ir 6 mėginių (5 žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų gaminių bei 1 viešojo maitinimo produktų) tyrimų rezultatai dėl listerijų.
Sergamumas per maistu plintančiomis infekcijomis ypač padidėja vasarą. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per 2009 m. I pusmetį salmonelioze užsikrėtė 802 asmenys, iš jų birželio mėnesį užsikrėtė 259 asmenys, per 2010 m. I pusmetį salmonelioze užsikrėtė 666 asmenys, iš jų birželio mėnesį – 221. Lyginant 2009 m. birželio mėnesio bei 2010 m. birželio mėnesio duomenis, nustatyta, kad 2010 m. birželio mėnesį susirgimų salmonelioze sumažėjo 38 atvejais.
Per 2009 m. I pusmetį užregistruoti 242 kampilobakteriozės atvejai, iš jų – 63 atvejai birželio mėnesį, o per 2010 m. I pusmetį – 378 atvejai, iš jų birželio mėnesį – 105. Lyginant šių metų birželio mėnesio duomenis su praėjusių metų, nustatyta, kad 2010 m. birželio mėnesį užregistruota 42 atvejais daugiau nei pernai birželio mėnesį.
Per maistą plintančių infekcinių susirgimų šiltuoju metu laiku padaugėja dėl kelių priežasčių. Visų pirma, dėl natūralių gamtinių priežasčių. Mikroorganizmai greičiau dauginasi šiltu metų laiku. Dauguma mikroorganizmų greičiausiai dauginasi drėgnoje, 32–43°C aplinkos temperatūroje. Todėl vasaromis, o ypatingai šią karštą ir pakankamai drėgną vasarą, bakterijoms yra puikios galimybės daugintis. Antra priežastis, kuri padidina maisto sukeliamų infekcijų riziką vasarą, yra ta, jog žmonės šiltuoju metų laiku nemažai laiko praleidžia gamtoje ir kelionėse, dėl to tenka gaminti lauke, o išvykoje niekada nesudaromos tokios maisto ruošimo sąlygos, kokios yra namų virtuvėje – švaraus vandens maisto gamybai šaltiniai, šaldytuvai maisto laikymui ir kt.
Dažniausiai negalavimus sukelia salmonelės. Žmogus, užsikrėtęs šiomis bakterijomis, suserga salmonelioze. Šia liga dažniau serga vaikai nei suaugę. Apie 60–80 proc. atvejų yra pavieniai. Salmoneliozės inkubacinis periodas nuo 12 iki 36 val. Ligos simptomai yra karščiavimas, galvos skausmas, išsekimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai ir viduriavimas. Dėl smarkaus viduriavimo sukeltos dehidratacijos žmogus gali net mirti. Kaip ir kitose Europos šalyse, pagrindiniais salmoneliozės rizikos veiksniais Lietuvoje yra vištiena, kiaušiniai ir jų produktai.
Taip pat plačiai paplitusi infekcija yra kampilobakteriozė. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2009 m. žmonės kampilobakterijomis dažniausiai užsikrėtė vartodami vištieną, kitą paukštieną ir jos produktus, mėsą bei žalią pieną. Ūmiai pasireiškiantys simptomai yra pilvo skausmas, karščiavimas, pykinimas ir viduriavimas. Tačiau, be šių simptomų, išlieka lėtinių sveikatos problemų pavojus, tokių kaip artritas ir neurologiniai sutrikimai. Žmogui susirgti pakanka labai mažo bakterijų kiekio (400–500 bakterijų). Net nedidelis mėsos sulčių lašelis (turintis Campylobacter jejuni rūšies bakterijų), nulašėjęs nuo paukštienos, gali sukelti ligą.
Per paskutinį dešimtmetį paplito žarnyno kraujavimą sukeliančios tam tikros E. coli rūšys (hemoraginės E. coli). Nors šių bakterijų sukeliamos infekcijos pasitaiko gana retai, jos gali sukelti labai rimtas pasekmes arba netgi mirtį kūdikiams, mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, todėl yra priskiriamos prie vienų iš pavojingiausių maisto infekcijų. E. coli inkubacinis periodas trunka 3–4 dienas. Dažniausiai infekcija pasireiškia stipriais pilvo spazmais, labai intensyviu viduriavimu (paprastai su kraujo priemaiša), vėmimu. Gali būti nedidelis karščiavimas (iki 38,5°C).
Vis dažniau užregistruojama ir listeriozės atvejų. Listeriozės vidutinis inkubacinis periodas ─ 3 savaitės. Liga pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, kartais virškinimo trakto sutrikimais ─ pykinimu, viduriavimu. Jei infekcija išplinta į centrinę nervų sistemą, galimas galvos skausmas, kaklo sustingimas, pusiausvyros sutrikimas, konvulsijos. Ši liga labai pavojinga nėščioms moterims, kadangi gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus mirtį ar naujagimio listeriozę.
Nors po kelių dienų ligos simptomai gali išnykti, tačiau ligos sukėlėjai į aplinką su išmatomis patenka keletą dienų. Toks žmogus yra vadinamas ligos nešiotoju, esant blogai asmens higienai jis gali užteršti maisto produktus ir užkratą perduoti kitiems žmonėms.
Tačiau yra keletas būdų, kaip galima šių infekcijų išvengti:
Dažnai plauti rankas
Manoma, kad tarša, išplitusi nuo neplautų rankų, atsakinga už ketvirtadalį per maistą plintančių infekcijų, todėl labai svarbu dažnai ir tinkamai plauti rankas:
· Plaukite rankas vandeniu su muilu kaskart pasinaudoję tualetu, prieš kiekvieną valgį arba prieš ruošdami maistą bei maisto ruošimo metu, taip pat paglosčius augintinius bei kaskart sugrįžus namo;
· Pasirūpinkite, kad net ir gamtoje turėtumėte švaraus vandens ir rankšluosčių rankoms plauti ir nusišluostyti.
Vengti kryžminio maisto užterštumo
Kryžminis maisto užteršimas yra viena iš pagrindinių maisto užteršimo mikroorganizmais priežasčių, todėl:
· Laikydami maistą šaldytuve, stenkitės, kad žalia mėsa nesiliestų su jau pagamintais maisto produktais, naudokite atskirus peilius ir lenteles žaliai mėsai ir kitiems maisto produktams pjaustyti;
· Įrankius, su kuriais ruošiate žalią mėsą, nuplaukite ir prieš naudojimą, ir po jo.
Maistą ruošti tinkamoje temperatūroje
Įsitikinkite, kad Jūsų ruošiama mėsa pakankamai iškepusi. Ant grilio kepama mėsa dažniausiai greitai apskrunda iš išorės, o vidus išlieka nepakankamai iškepęs, todėl prieš valgydami tokią mėsą, būtinai perpjaukite ir pažiūrėkite, ar mėsa tolygiai iškepė.
Geriausia yra turėti specialų termometrą, kuriuo galima pamatuoti kepinio vidaus temperatūrą. Kai ji pasiekia 75°C, dauguma mikroorganizmų sunaikinami. Jei specialiai ruošiate ne visai iškepusius mėsos gaminius, tuomet bus pasiekiama šiek tiek mažesnė gaminio vidaus temperatūra:
- Jautienos, avienos, veršienos kepsniai, steikai – 64°C (ne visai iškepę), – 71°C (vidutiniškai iškepę), 76°C (visiškai iškepę);
- Šviežios kiaulienos steikai, kepsniai – 71°C (vidutiniškai iškepę), 76°C (visiškai iškepę).
Šaldyti maisto produktus
Jei Jūs išvykote į kelionę, greitai gendantys maisto produktai turi būti laikomi izoliuoti nešiojamuose šaldytuvuose su kelių centimetrų storio ledo sluoksniu arba specialiose maisto gabenimo talpose su ledo pakuotėmis.
Geriausia gėrimus ir greitai gendančius maisto produktus laikyti atskiruose šaldytuvuose, nes gėrimų šaldytuvas būna dažnai atidarinėjamas, o dėl to šaldytuve pakyla temperatūra.
Laikykite šaldytuvą vėsiausioje vietoje ir, kiek įmanoma, toliau nuo tiesioginių saulės spindulių.
Kai tik šaldytuve pradeda tirpti ledas, jį reikėtų papildyti nauju.
Jei nėra galimybės pasiimti maisto šaldytuvą su savimi, rinkitės ne taip greitai gendančius maisto produktus, pvz., džiovintą mėsą, riešutus, kietą sūrį, duoną, javainius, krekerius.
Jei neplanuojate suvalgyti pasiimamo į kelionę maisto per dvi valandas po jo įsigijimo, būtinai, prieš pakuodami maistą kelionei, jį laikykite šaldytuve.
Maistas, kuris laikomas ne šaldytuve ilgiau kaip dvi valandas, gali būti nebetinkamas vartojimui. Aukštesnėje kaip 32°C temperatūroje maistas netūrėtų būti laikomas ilgiau kaip 1 valandą. Todėl, jei po valgio liko likučių, geriausia juos kuo greičiau patalpinti atgal į šaldytuvą.
Palaikyti tvarką šaldytuve
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 70 proc. asmenų, susirgusių žarnyno infekcijomis 2009 m., užsikrėtė namų sąlygomis, todėl reikia nepamirši, pasirūpinti savo sveikata ne tik tuomet, kai vykstate į kelionę, bet ir leidžiant laiką namuose, o tam labai svarbu tinkama šaldytuvo priežiūra.
· Palaikykite šaldytuvo temperatūrą ne aukštesnę kaip 5°C;
· Patikrinkite, ar gerai uždarėte šaldytuvo dureles, kad šaldytuve nepakiltų temperatūra;
· Nedėkite karšto maisto į šaldytuvą, nes tai taip pat gali pakelti temperatūrą šaldytuve;
· Labai svarbu laikyti atskirai jau paruoštus vartojimui maisto produktus ir žalią mėsą, nevirtus kiaušinius: geriausia sūrį, virtą mėsą, jogurtą laikyti ant viršutinės ar vidurinės lentynos. Žalią mėsą, paukštieną geriausia laikyti atskirose apatinėse lentynose ir stengtis, kad šie produktai nesiliestų ir vanduo nuo jų nelašėtų ant kitų produktų;
· Pagamintus produktus įdėti į šaldytuvą reikėtų ne vėliau kaip per dvi valandas nuo jų pagaminimo ir juos suvalgyti reikėtų per dvi dienas;
· Jokiu būdu negalima šaldytuve laikyti jau sugedusių maisto produktų;
· Reguliariai valykite šaldytuvą, ypač gerai nuvalyti reikia jo rankeną, lentynas ir dėtuves;
· Šaldytuve neturėtų būti išsiliejusių skysčių, juos kruopščiai išvalykite servetėle arba popieriniu virtuves rankšluosčiu.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai rekomenduoja:
Prieš vartodami kruopščiai nuplaukite vaisius, uogas ir daržoves;
Rinkdamiesi maisto produktus parduotuvėje, atkreipkite dėmesį į jų galiojimo laiką bei pakuotės būklę (ar pakuotė nepažeista, neišsipūtusi);
Prieš vartodami įsigytus produktus atkreipkite dėmesį, ar nepakitusi produkto išvaizda ir kvapas;
Jeigu nepavyko išvengti infekcijos, plintančios su maistu, ir pajutote negalavimus, būtinai kreipkitės į gydytojus.
Net ir tokią karštą vasarą, laikydamiesi asmens higienos bei tinkamai prižiūrėdami ir ruošdami maisto produktus, galime apsisaugoti nuo su maistą plintančių infekcijų.
