Pagal galimą užsikrėtimo būdą 14 panevėžiečių ŽIV užsikrėtė per lytinius santykius, 12 vartodami narkotikus, 6 užsikrėtimo būdas nežinomas.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai nauji ŽIV infekcijos atvejai buvo registruoti visose šalies apskrityse, daugiausia Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno. Per metus ŽIV infekcija buvo diagnozuota 157 asmenims.
2015 metais naujų ŽIV atvejų kai kuriose apskrityse, tarp jų ir Panevėžio, padaugėjo, kitur – sumažėjo arba buvo tiek pat, kaip 2014-aisiais. Panevėžio apskrityje pernai registruoti šeši nauji atvejai.
Respublikinės Panevėžio ligoninės infektologė Nijolė Chmieliauskienė sako, kad per metus mieste užregistruoti du nauji ŽIV infekcijos atvejai.
Gydytojos nuomone, daugiau užsikrėtusiųjų apskrityje nustatyta veikiausiai todėl, kad žmonės dažniau pradėjo kreiptis į savo gydymo įstaigas. Anksčiau dažnas, baimindamasis, kad niekas nesužinotų apie galimą ligą, važiuodavo tikrintis į Vilnių ar kitus didesnius miestus.
Tačiau pastaraisiais metais labiau pradėta pasitikėti savais specialistais.
Visoje šalyje tyrimų dėl ŽIV padaugėjo penktadaliu.
Užkrečia ir vaikus
„Vertinant pastarųjų penkerių metų ŽIV infekcijos tendencijas Lietuvoje, matyti, kad daugėja užsikrėtusiųjų per lytinius santykius, taip pat daugėja ŽIV infekuotų moterų. Sergamumo ŽIV rodiklis nėra aukštesnis nei Europos Sąjungos šalių vidurkis“, – teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas.
Kaip informuoja šio centro atstovas Zigmantas Nagys, pernai, tikrinant nėščiąsias, nustatyta dešimt naujų ŽIV atvejų. Tai dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus.
Panevėžietė gydytoja N. Chmieliauskienė sako, kad per pastaruosius metus dvi ŽIV infekuotos moterys buvo nustatytos ir Panevėžio apskrityje. Laimė, laiku nustačius infekciją ir ėmusis priemonių, jų kūdikiai gimė sveiki.
Vis dėlto ne visi atvejai tokie. Lietuvoje registruoti penki vaikai, užkrėsti ŽIV infekuotų motinų, – per nėštumą ar gimdant. Specialistai teigia, kad, netaikant jokio gydymo, maždaug vienas iš septynių krūtimi maitinamų ŽIV infekuotų motinų kūdikių yra užkrečiamas virusu.
Visoms užsikrėtusioms nėščiosioms turi būti taikomas specialus gydymas, pagimdžiusioms tokioms moterims nerekomenduojama maitinti kūdikio krūtimi. Minėtos priemonės leidžia sumažinti ŽIV perdavimo vaikui riziką. Tačiau, kaip teigia Z. Nagys, kasmet nustatoma po kelias ŽIV užsikrėtusias nėščiąsias, kurios nesilanko jokiose konsultacijose ir atvyksta gimdyti negavusios profilaktinio gydymo.
Visoms nėščiosioms rekomenduojama atlikti tyrimą dėl ŽIV infekcijos du kartus – iki 12-osios nėštumo savaitės ir 29–40-ąją nėštumo savaitę.
Gyventi šalia užsikrėtusiojo
ŽIV užsikrėtusiųjų kasmet vis daugėja. Iki šių metų sausio 1 dienos Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 2535 asmenims, iš jų daugumą, beveik 80 procentų, sudaro vyrai.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras sunerimusiai visuomenei primena: gyventi šalia ŽIV užsikrėtusio asmens nėra pavojinga.
„ŽIV neperduodamas per kasdienius kontaktus, pavyzdžiui, rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant. Neužsikrečiama naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ir panašiai. ŽIV perduodamas tik per visų rūšių lytinius santykius, per kraują, taip pat ir kraują perpilant, dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis. Šią infekciją motina gali perduoti vaikui – ŽIV infekuota moteris gali užkrėsti vaiką nėštumo, gimdymo metu arba maitindama krūtimi“, – informuoja Z.Nagys.
Daugiau nei pusė pernai nustatytų ŽIV infekuotųjų užsikrėtė per lytinius santykius, beveik kas trečias (28 proc.) užsikrėtė vartodamas leidžiamuosius narkotikus. Kaip užsikrėtė kiti, nenustatyta.
Daugiausia užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje pernai nustatyta 30–34 metų asmenų grupėje.
Nustatyta pavėluotai
Vėlyvos stadijos – jau AIDS– ŽIV infekcija pernai nustatyta 12 pacientų. Pasak prof. S. Čaplinsko, su vėlyvos diagnozės problema susiduriama visoje Europoje.
ŽIV liga neišgydoma, tačiau antiretrovirusinė terapija pristabdo ligos progresavimą, sumažina jos perdavimo riziką, taigi sumažėja mirties nuo AIDS tikimybė. Pradėjus ŽIV gydymą, jis tęsiamas visą likusį gyvenimą.
Pernai Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis ŽIV liga pradėta gydyti 140 pacientų. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2014 metais vieno ŽIV užsikrėtusio paciento vienų metų gydymo kaina kompensuojamaisiais vaistais siekė 5217 eurų.
Kasmet nuo ŽIV infekcijos gydoma vis daugiau pacientų. Dažniausia AIDS indikacinė liga išlieka plaučių tuberkuliozė.
