Yra žinoma, kad vietoje kramtomosios gumos sibiriečiai reguliariai kramto maumedžių ir kedrinių pušų sakus. Manoma, kad veikliosios medžiagos, esančios sakuose, stiprina sveikatą, saugo dantis ir dantenas.

Sibirinė pušis (lot. Pinus sibirica) – pušinių šeimai priklausanti spygliuočių medžių rūšis, paplitusi Sibire, Uralo kalnuose, Altajuje, Mongolijoje, šiaurės Kinijoje ir kt. Ilgaamžis medis, sulaukiantis net 800 m., žmonių dar vadinamas medžių vaistininku, kurio ypatingos savybės jau nuo seno buvo pasitelkiamos žmonėms gydyti. Žmonės žinojo, kaip stebuklingomis priemonėmis paversti net sibirinių pušų spyglius ir sakus.

Buvo manoma, kad kedrinės pušys turi savybę kaupti teigiamą energiją, sklindančią iš kosmoso. Žinoma, kad jų išskiriami fitoncidai valo orą ir naikina ligas sukeliančius mikroorganizmus, todėl oras tokiame miške yra ypač švarus. Dar 1792 m. akademikas P.S.Palas rašė, kad kedrinės pinijos efektyviai grąžina vyriškąją galią, jaunystę ir padeda įveikti daugelį ligų.

Įrodyta nauda

Apie kedrinių pušų sėklų, lietuviškai vadinamų kedrinėmis pinijomis, naudingąsias savybes žinoma nuo seniausių laikų. Kedrinės pinijos itin turtingos polinesočiųjų riebalų rūgščių, naudingų žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, vitaminų (A, B, D, E, F) mikroelementų (fosforo, magnio, cinko, vario, jodo, mangano ir kt.), antioksidantų ir kitų veikliųjų medžiagų. Iš jų spaudžiamas labai vertingas aliejus.

Vitaminus, mineralus ir kitas veikliąsias medžiagas, esančias pinijose, žmogaus organizmas pasisavina itin gerai. Per dieną suvalgant apie 100 g kedrinių pinijų, žmogaus organizmas aprūpinamas jodo, kuris reikalingas normaliai skydliaukės veiklai palaikyti, paros norma. Varis teigiamai veikia medžiagų apykaitą ir kraują; manganas – palankiai veikia centrinę nervų sistemą; vitaminas E atitolina senėjimo procesus, užkerta kelią itin sunkioms lėtinėms ligoms ir stiprina plaukus, nagus bei odą; B grupės vitaminai teigiamai veikia nervų sistemą, gerina darbingumą ir padeda stiprinti širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą; nesočiosios riebalų rūgštys itin teigiamai veikia širdies ir kraujotakos sistemos veiklą.

Įrodyta, kad nuolat vartojant kedrinių pinijų, sumažėja blogojo cholesterolio koncentracija kraujyje, didėja darbingumas, gerėja kraujo sudėtis, artritu ir osteochondroze sergančiųjų savijauta, išvengiama sunkių ligų.

Naudokite virtuvėje

Seniai žinoma, kad kedrinės pinijos (net jų išspaudos) yra maistingesnės už duoną, daržoves ir kitus produktus. Jeigu žmogus kasdien suvalgytų 20−40 kedrinių pinijų, padidėtų jo organizmo atsparumas daugeliui ligų, ir pailgėtų gyvenimo trukmė. Ruošiant maistą, paprasta naudoti kedrinių pinijų miltus, puikiai tinkančius įvairiems patiekalams gaminti.

Kedrinių pinijų miltai labai gardūs, švelniai saldaus riešutų skonio, todėl itin tinka pyragų, duonos, sausainių, vaflių ir blynelių tešlai „gerinti“ (dalį miltų pakeičiant pinijų miltais): juos padaro lengvesnius, puresnius ir sveikesnius.

Kiekvieną dieną pradėkite sveikesniais pusryčiais: kedrinių pinijų miltais apiberkite jogurtą, košę, dribsnius ir kitus patiekalus, jų maišykite į tirštus kokteilius, naudokite paukštienos patiekalams volioti (vietoj duonos džiūvėsėlių), padažams tirštinti ir vaisių bei daržovių salotoms gardinti.

RECEPTAS:

Sotus kokteilis su kedrų miltais, galintis pakeisti įprastus pusryčius.

Jums reikės:
banano,
valgomojo šaukšto kedrų miltų,
saujos spanguolių,
arbatinio šaukštelio medaus,
150 g naminių obuolių sulčių,
150 g vandens.
Viską suplakite kokteilių plaktuve.
Kedrinės pinijos ir jų miltai – koncentruotas baltymų šaltinis, kuriame mažai riebalų ir gausu maistinių bei skaidulinių medžiagų. Pastebėta, kad geriant kedrinių pinijų miltų ir šviežių vaisių bei daržovių kokteilių, organizmas ypač gerai įsisavina jų maistingąsias medžiagas, vitaminus ir mikroelementus.