„Kai man prasideda priepolis, tegaliu slankioti po namus - stengiuosi nekalbėti, išvengti staigių judesių, anot vyro, visa būnu perbalusi, o paakiai papilkėja, akys po paros pasidaro raudonos. Negaliu valgyti, nesuvilioja net saldumynai. Įvairūs kvapai skausmą tik paaštrina. Užuolaidos visuose namuose būna užtrauktos, visi buitiniai prietaisai išjungti. Nors guliu kitame kambaryje, girdžiu kaip kaimynai vaikšto ir kiekvienas žingsnis aidi galvoje – nepakeliama“
„Dirbu su klientais ir pakeist manęs nėra kam, tad jei pasakau, kad skauda galvą, pasiūlo citramono. Tie, kas su tuo nesusidūrę, nesupranta šio skausmo aštrumo. Esu ne kartą prašiusis iš darbo, bet tiek, kiek reikia, tikrai neišleistų. Išgeriu saują vaistų ir dar bambančių klientų turiu atsiklausyti, kad nesišypsau ar „nemandagiai“ kalbu“
„Šiandien TA diena, kai galvą skauda žiauriai, iš darbo dar prieš pietus pasiemė vyras, nes kolegos išsigando pamatę, kad atsijunginėju. Pradžia atrodė paprasta, o paskui skausmas per 30 min. mane pavertė niekuo. Mano priepuoliai gana reti, maždaug kartą į mėnesį, dažniausiai per arba po menstruacijų. Skausmas žiaurus, su pykinimu, regėjimo sutrikimais, pradeda plaukti vaizdas, lieku kaip tunelyje, transe, tirpsta galūnės, silpna, vemiu“
Tai liudijimai moterų, kurioms diagnozuota viena dažniausių neurologinių ligų – migrena. Neretai prasidėjusi paauglystės metais, ji žmogų kankina tris dešimtmečius ir ilgiau - migreniniai skausmai sumažėja ar išnyksta tik nėštumo bei menopauzės metu. Kauno klinikų Neurologijos klinikos profesorė Diana Obelienienė pasakojo, kad anksčiau ši liga buvo vadinama poniška, damų, mat buvo siejama su moteriško tipo galvos skausmais. Be to, moterys šia liga skundžiasi net tris kartus dažniau nei vyrai - Europoje migrena serga apie 15-18 proc. moterų ir 5-6 proc. vyrų.
Manoma, kad migreną sukelia funkciniai pokyčiai trišakio nervo sistemoje bei smegenų cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimas. Jai atsirasti reikšmės turi ir paveldimumas – apie 70 proc. sergančiųjų, ta pati diagnozė buvo nustatyta ir jų giminaičiams.
Beveik visais atvejais galvos skausmai sutrikdo žmogaus gyvenimą, darbingumą ar net sukelia sunkią negalią. Be jau minėto pykinimo, garsų ar šviesos baimės, migreną neretai lydi ir prakaitavimas, galimas kalbos sutrikimas. Deja, tačiau galbūt dėl to, kad galvos skausmai linkę kartotis, bet dažniausiai praeina negydomi, daugelis žmonių juos malšina patys, nesikreipia į gydytojus.
D. Obelienienės teigimu, jei migreninis priepuolis pasikartoja bent du kartus per mėnesį, tai jau laikoma dažnu pasikartojimu ir skiriamas profilaktinis gydymas.
„Tačiau šis gydymas gali būti skiriamas ir retesniems priepuoliams, kurie stiprūs, dažni ir kurių neina paretinti su gyvenimo būdo sureguliavimu. Gydymas nėra šimtaprocentinio efektyvumo. Yra keli variantai, kuriuos mes ir bandome. Skirtingiems žmonėms gali padėti skirtingi vaistų deriniai“, - pasakojo profesorė.
Įvairūs autoriai nurodo, jog yra ne mažiau kaip 300 galvos skausmo priežasčių ir daugybė jo klinikinių bei patofiziologinių formų, todėl skausmo diagnostika nėra lengva. Kita vertus, nustatyti galvos skausmo tipą, formą labai svarbu, nes nuo to priklauso gydymo parinkimas ir jo sėkmė. Prieš dvidešimt metų buvo rasti vaistai triptanai, efektyvūs daugumos migreninių skausmų atveju - priepuolio metu jie skausmą sumažina arba jį nutraukia. Jie taip pat veikia ir kitus migrenos simptomus – pykinimą, vėmimą.
„Pirmiausiai patariame pacientams kiek galima susireguliuoti gyvenimo būdą – dienotvarkės derinimas. Sakoma, kad migrena mėgsta nuobodų gyvenimą, t. y. gyvenimą režime. Tiek persimiegojimas ar nevisiškas išmiegojimas gali paskatinti migrenos priepuolius. Juos padažnina ir stresas – šių dienų žmonių rykštė. Tačiau kad ir kaip sudėtinga to išvengti, jei žmogus supranta streso žalą ir įtaką savo ligai, jis galėtų mėginti sau padėti. Reikėtų vienodu laiku eiti miegoti, bent septynias valandas išmiegoti. Jei su stresu nepavyksta kovoti, yra ir psichologinė pagalba“, - sakė profesorė.
Jei migrenos priepuoliai padažnėja prieš menstruacijas ar jų metu, derėtų vengti preparatų su estrogenais, tarp jų ir kontraceptinių piliulių. Tiesa, migrenos priepuolių dažnis labai įvairus – nuo kelių per visą gyvenimą iki kelių per savaitę. Taikant gydymą, laikantis režimo, priepuoliai tampa retesni. 8 proc. sergančiųjų serga lėtine migrena.
„Žmonės ateina medicinės pagalbos dėl priepuolių stiprumo. Penktadalis migrena sergančių moterų patiria labai stiprius priepuolius, lydimus nepakeliamo galvos skausmo, dėl ko moteris guli, negali judėti, ją pykina, būna šviesos, garso baimė. Tad žmones atvaro skausmo intensyvumas, tada ir baimė. Kadangi migreną lydi pykinimas, žmonės eina pas šeimos gydytojus, gastroenterologus, manydami, kad jie turi skrandžio problemų“, - sakė Kauno klinikų profesorė.
D. Obelienienės teigimu, nors migrena – grėsminga diagnozė, tačiau žmonės, ją išgirdę, neretai nudžiunga, kad tai visgi ne mirtinas auglys.
„Pagal PSO lentelę, migrena įtraukta numeriu 19 tarp ligų, labiausiai paveikiančių žmogaus gyvenimo kokybę. Tai nėra kritinė liga. Taip, žmonės dėl to kartais praranda darbus, darbdaviai negali tiek dažnai išleisti iš darbo, ypač kai prireikia net kviesti greitąją pagalbą, tai veikia ir šeimos gyvenimo kokybę – kelionių, atostogų planus. Būna ir savaitgalinės migrenos, kai visą savaitę atrodo lyg ir gerai, tačiau žmogus šeštadienį ilgiau pamiega ir jau migrenos priepuolis. Bet tai nėra gyvybei pavojinga liga“, - sakė D. Obelienienė.
Darbo santykių specialistas: rekomenduotina apie ligą informuoti darbdavį
Migrena neigiamai paveikia ne tik gyvenimo kokybę, tačiau darbo kokybę, ypač, jei priepuoliai dažni. Buvęs Valstybinės darbo inspekcijos vadovas, advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatas partneris Vilius Mačiulaitis DELFI pasakojo, kad asmuo neprivalo darbdavio informuoti apie migreną, tačiau tai esą palengvintų darbinius santykius.
Pavyzdžiui, neįgalūs ar riboto darbingumo žmonės turi teisę į ilgesnes atostogas, jie negali būti skiriami darbui naktį, siunčiami į komandiruotes ir panašiai. Jei žmogus turi sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį ūmiais priepuoliais, rekomenduotina, kad vadovai ar darbdavys apie tai žinotų ir taip būtų galima išvengti elementariausių nesusipratimų, tačiau tai nėra privaloma“, - sakė V. Mačiulaitis.
Specialistas pabrėžė, kad žmogus neturi jaustis kaltas dėl savo sveikatos sutrikimo bei galimai nuo to sumažėjusio darbingumo priepuolių metu. Tačiau darbdaviui išvykimai (namo ar į ligoninę) turėtų būti pateisinami.
„Jei žmogui užeina ūmus migreninis priepuolis, tam, kad darbuotojas galėtų pateisinti nebuvimą darbe, jis turi kreiptis į medicinos įstaigą ir iš gydytojo gauti pažymą apie jo sveikatos būklę, neleidžiančią darbuotojui atlikti visų savo funkcijų. Tai pateisina darbuotojo nebuvimą darbe.
Vadovas, žinodamas, kad darbuotojui būna migreniniai priepuoliai, kai sužino, kad sveikata pablogėjo ryte ar tam nutikos darbo dienos metu, gali leisti jam neatvykti į darbą ar vykti namo tai įforminant kaip leidimą administracijos sutikimu. Nors Darbo kodeksas nurodo, kad šis laikas į darbo laiką neįskaičiuojamas, darbo užmokestis šiuo atveju derinamas šalių susitarimu. Praktika vyrauja labai įvairi“, - pasakojo V. Mačiulaitis.
Tačiau, jo teigimu, jei įmonėje visgi nėra geros komunikacijos ir abipusio supratimo, darbuotojas turėtų kreiptis į jo sveikatą prižiūrintį daktarą, kuris nuolatos oficialiai pateisintų jo neatvykimą į darbą ar ankstesnį išvykimą. Darbdaviui būtų pateikiamas gydytojo pasirašyta pažyma, liudijanti apie darbuotojo sveikatą, migreninius priepuolius.
„Nieko nepranešti ir nesuderinti su darbdaviu, vėliau nepateikiant pateisinančios priežasties, negalima, nes tai jau būtų traktuojamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas – pravaikšta“, - patarė darbo santykių specialistas.
