Penkiasdešimtmetis pripažįsta: visuomenėje tarsi normalu, kad moteris, vartodama kontraceptikus, rizikuoja savo sveikata ir net vaisingumu. Tačiau jam keista, kodėl vyrai taip išaukštinti. „Man atrodo, kad tai abiejų reikalas“, – įsitikinęs vilnietis.
Kai kam nevaisingas vyras gali atrodyti „su brokeliu“, tačiau vazektomiją pasirinkęs ekonomistas teigia, kad jaučiasi „su pliusu“, nes gali su žmona laisvai džiaugtis seksualiniu gyvenimu.
Vaiką reikia ne tik padaryti, bet ir išauginti
Kokie motyvai lėmė, kad jis savo noru tapo nevaisingas? „Vienas iš pagrindinių – nenoras turėti daugiau vaikų. Be to, ir amžius įpareigoja apie tai pagalvoti: vaiką reikia ne tik padaryti, bet ir išauginti bent iki kokių 20 metų. Aišku, suserga, miršta ir jauni žmonės, bet tikimybė, kad garbiame amžiuje susilaukęs vaiko jį mažą paliksi našlaičiu – daug didesnė. Aš to nenoriu“, – dėstė daugiavaikis.
Vilniečio nuomone, norint apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo populiariausios – kontraceptinės priemonės, kurias naudoja moterys. Tačiau vyras įsitikinęs, kad jos – labai kenksmingos moters organizmui. „Joks mylintis vyras nenori moteriai blogo,“ - sako jis.
Alternatyva – moters sterilizacija, tačiau ji dėl fiziologinių ypatumų daug sudėtingesnė, nei vyro sterilizacija.
Pasak pašnekovo, jo šeimoje renkantis kontracepcijos būdą pinigai nebuvo lemiantis dalykas. „Tačiau įvertinome ir tai, kad hormoninė, mechaninė kontracepcija yra brangi. Štai internete perskaičiau apie spiralę, kuri kainuoja 800 litų, bet... gali iškristi. Tiek sumokėjus spiralė turėtų iškristi tik jai paliepus, o ne tada, kai pati sugalvoja. Kitaip tada, sorry, už ką tiek pinigų mokėti?“, - replikavo jis.
Dar vienas pliusas vazektomijos naudai buvo kontraceptinių priemonių nepatikimumas: „Jei negali pasikliauti, pavyzdžiui, prezervatyvu – irgi nieko gero. Kas iš to, kad jis nekenkia nei moters, nei vyro sveikatai, bet naudodamas jį vis viena negali iki galo atsipalaiduoti, turi galvoti – suplyš ar nesuplyš tuo momentu, kai turėtų būti pats tvirčiausias“.
Ar verta atsisakyti to, kas duota gamtos?
Nepatikimos kontracepcijos naudojimas, vilniečio žodžiais, gali baigtis netyčiuku: „Tai ko ji verta, jei tikrai nebenorime vaikų? Jau pagimdėme ne tik už save, tėvynę, bet ir, kaip liaudyje sakoma, už kunigą“.
„Galų gale, netyčiukas nėra taip paprasta, nes vaikas – visam gyvenimui. Aišku, yra galimybė nėštumą nutraukti, bet tai būtų gyvybės žudymas ir nederėtų su morale“, – kalbėjo pašnekovas.
Tačiau vazektomija su krikščioniška morale irgi nedera. „Na, taip, ką Dievas sukūrė kaip ir ne žmogaus valioje keisti. Tačiau vazektomija, skirtingai nei abortas, bent jau nėra žudymas“, - svarstė vilnietis.
Paklaustas, iš kur sužinojo apie vazektomiją, DELFI pašnekovas prisiminė, kad mintis pasidomėti alternatyviais kontracepcijos būdais kilo šeimoje, kalbantis apie ateities planus, vaikus, darbus ir kitus kasdieniškus dalykus.
„Kai sutarėme, kad tikrai nebenorėsime vaikų, kontracepcijos būdą rinkomės atmetimo principu. Apie spirales, hormoninę kontracepciją, pleistrus ir pan. prisiskaičiau visokių baisybių, tad vazektomija pasirodė priimtiniausia.
Nuo pirminės informacijos iki konkretaus sprendimo praėjo keli mėnesiai. Sunkiausia buvo pačiam sau atsakyti į klausimą – ar tikrai gerai darau, vardan malonumo atsisakydamas to, kas duota gamtos.
„Jei visuomenėje vazektomija būtų populiari, mažiau suktum galvą, bet kai ją renkasi, galima sakyti, vienetai, pradedi galvoji – kodėl? Ar iš nežinojimo, ar nesiryžta? O gal dar galvoja, kad vaisingumo kada prireiks?“ - vardijo vyras .
Tačiau baimės, kad sterilizacija pakenks jo lytinei funkcijai jam nebuvo: „Tai – nesusiję dalykai. Patvirtino ir gydytojai, su kuriais konsultavausi“.
Nekainavo nė lito
Internete pradėjęs ieškoti informacijos, vilnietis sužinojo, kad procedūra gali kainuoti apie pusantro tūkstančio litų, tačiau galų gale pasidarė ją už dyką.
„Kai sužinojau, kas tai per procedūra, kaip ji atliekama, kokios srities specialistai tai daro, internete aiškinausi, į kokias gydymo įstaigas kreiptis. Bandžiau domėtis, ar vazektomija įtraukta į kompensuojamųjų procedūrų sąrašą, tačiau nesėkmingai. Pasiskambinęs į Santariškių klinikas sužinojau, kad jie vazektomijos nedaro. Tada kreipiausi į Kauno universiteto klinikas. Gydytojai patikino, kad tokias procedūras atlieka, turi patirties, tad telefonu susitarėme dėl pirmos konsultacijos“, – dėstė pašnekovas.
Per pirmą susitikimą urologas jo klausė, kodėl nori sterilizacijos, kokia jo šeimyninė padėtis, kiek jam metų, kiek turi vaikų. Minėjo, kad anksčiau reikėdavo psichiatro konsultacijos, bet patikino, kad dabar nebereikia.
„Iš gydytojo sužinojau, jog turint gydytojo siuntimą procedūra bus nemokama, bet reikės kelis mėnesius palaukti. Kadangi jis pats dirba ir privačioje gydymo įstaigoje Vilniuje, siūlė ten sterilizaciją atlikti greičiau, bet būtų kainavę apie pusantro tūkstančio litų. Pinigai nesimėto, tad pasirinkau kelis mėnesius palaukti. Juolab, kiekvienai operacijai reikia nusiteikti, net ir danties traukimui“, – pasakojo penkiasdešimtmetis.
Šeimos gydytoja labai nustebo, sulaukusi vazektomijai pasiryžusio paciento. „Pirmiausia ji manęs paklausė, kas yra ta vazektomija. Manau, ji žinojo, bet pasitikslino, nes norėjo įsitikinti, ar pats suprantu, ką kalbu. Tikriausiai aš jai buvau toks pirmas“, – juokėsi daugiavaikis tėvas.
Į paciento sprendimą gydytoja reagavo su pagarba, pridurdama, jog labai gerai, kad atsiranda tokių vyrų. Išrašė siuntimą, o procedūra, iš tiesų, nieko nekainavo.
Pats vairavo automobilį
Sutartą dieną važiuodamas į Kauną atlikti vazektomijos vilnietis pasiėmė ir žmoną su visais vaikais. „Pagalvojau, aš atliksiu tai, ką sugalvojau, o vaikai zoologijos sode pažiūrės į žvėrelius. Vienu šūviu nušausiu du zuikius“, – juokėsi DELFI pašnekovas.
Vis dėlto, dėl vieno dalyko jis apsiriko. Galvojo, kad iškart po procedūros galės važiuoti namo, bet ligoninėje teko pagulėti apie tris valandas. „Stebėjo, kaip jaučiuosi. Gal dėl vietinės narkozės ar kitų dalykų. Paskui pasiėmiau iš miesto šeimą ir parvairavau namo. Jaučiausi normaliai, nebuvo bloga, tik truputį jautėsi pjūvio vietose. Žodžiu, planavau namie pietauti, tačiau grįžome tik vakarienės”, – prisiminė.
Nenaudingas farmacininkams
Ligoninėje kalbėdamas su jį operavusiu urologu vilnietis sužinojo, kad užsienyje toks kontracepcijos būdas labai populiarus, ypač Skandinavijoje. Žmonės pasigimdo planuotą skaičių vaikų ir vyresniame amžiuje pasidaro vazektomiją. Tačiau, gydytojo žodžiais, Lietuvoje ši procedūra tik dabar pradeda populiarėti, tad per mėnesį jis padaro po kelias vazektomijas.
Pasidomėjus, kaip jautėsi po sterilizacijos, pašnekovas buvo atviras: „ Iš pradžių juokais žmonai užsimindavau, kad esu iškastruotas. Matyt iš tiesų buvo tokia savijauta. Su erekcija viskas tvarkoj, tačiau tai, kad negali apvaisinti moters, buvo savotiškas praradimas, su kuriuo reikėjo susitaikyti. Matyt, patinai sutverti plačiai paskleisti sėklą, todėl reikia apsiprasti su žinojimu, kad tu šito nebegali.“
Ar dėl to vyrai nesigiria, kad pasirinko nevaisingumą? „O kokios būtų pasekmės? Gal pasigyręs kaip tik tarp moterų taptum labai populiarus?” – juokėsi vilnietis, tačiau pripažino, jog apie vazektomiją niekam nėra prasitaręs ir dar nežino, ar ateityje papasakos savo vaikams.
Galvodamas, kodėl viešojoje erdvėje tiek nedaug informacijos apie vazektomiją, penkiasdešimtmetis priėjo išvados, jog tuo gali būti suinteresuoti hormoninės ir barjerinės kontracepcijos platintojai.
„Vieną kartą pasidarei vazektomiją ir niekam nereikia mokėti pinigų nei už spirales, nei už prezervatyvus, nei už tabletes, nei už kitas priemones. Kompanijoms, gaminančioms visus šiuos produktus, tokie klientai neneša pelno. Todėl, manau, jie suinteresuoti, kad apie chirurginę kontracepciją būtų kuo mažiau žinoma”, – sakė ekonominį išsilavinimą turintis vyras.
Prof.B. Dainys: Anksčiau vazektomijos tikslas buvo atjauninti vyrą
Vilniaus universiteto profesorius urologas Balys Dainys DELFI patvirtino, kad vazektomija domisi vis daugiau Lietuvos vyrų. Tačiau kiek jų renkasi šį kontracepcijos būdą jis negalėjo pasakyti, nes statistika nekaupiama, o patys vyrai nelinkę viešinti asmeniškų pasirinkimų.
- Kada buvo atlikta pirma vazektomijos procedūra?
- Kada vazektomija pradėta naudoti kaip sterilizacija?
- Vazektomijų bumas Vakarų Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose kilo po II Pasaulinio karo. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje šiuo metu beveik penktadalis reprodukcinio amžiaus vyrų yra po vazektomijos. Panašiai tiek pat ir Amerikoje. Tačiau dabar šios procedūros tikslas – nebe atjauninti. Tai vienas iš vyrų kontracepcijos būdų. Esu girdėjęs, kad per metus vazektomija atliekama maždaug milijonui pasaulio vyrų.
-O kokiems vyrams procedūra neatliekama?
- Europos Sąjunga dabar viską reguliuoja, tad išleido ir vazektomijos gaires. Ten rašoma, jog šią procedūrą galima atlikti vyresniems nei 20 metų vyrams. Jie turi būti vedę ir turėti vaikų. Kiek – nepasakyta, nes vienam ir vieno gana, o kitam ir penkių maža. Taigi, nėra taip, kad sugalvojo koks nors aštuoniolikmetis vaikinukas pasidaryti karštesnis, kad partnerė nesisaugotų ir seksas būtų fainesnis, ir jam atliekama vazektomija.
- Kodėl forumuose apie vazektomiją dažniausiai diskutuoja moterys?
- Dabar gi buvo visokiausių kontraceptikų bumas – ir ekstrinė, ir hormoninė, ir kitokia kontracepcija. Bet gyvenimas parodė, kad daugeliui moterų ji netinka. Kai kurios ir alergiškos. Bet, kas bjauriausia, kad kontraceptikai - tai didžiulis kiekis hormonų, kuris, įrodyta, sąlygoja kai kuriuos onkologinius susirgimus. Nenoriu pyktis su ginekologais ar kontraceptikus reklamuojančiais daktarais, bet pasaulis tai jau suprato. Kad moterys nekentėtų nuo didelių hormonų dozių ir nežalotų savęs, šiuo metu vis daugiau vyrų renkasi vazektomiją.
- Kada Lietuvoje vazektomija pradėta naudoti kaip kontracepcijos būdas?
- Prieš dešimt metų. Nors kaip gydomoji, profilaktinė procedūra urologijoje ji taikoma seniai. Prisimenu, kai buvau studentas, pasireiškus tam tikroms indikacijoms ji vyrams jau buvo atliekama.
- Kas vyrams, kurie į jus kreipiasi, kelia didžiausią nerimą?
- Žinote, vyrams ir pas odontologą sunkiau nei moterims nueiti, ir pas urologą. Vis tiek, kad ir nedidelė, tai - invazinė procedūra. Tačiau operacija nepavadinčiau.
- Kiek trunka?
- Amerikiečiai sako, kad vazektomiją atlieka per 20-30 minučių. Žinoma, priklauso nuo vyro kompleksijos. Jei jis, kaip stipruolis Žydrūnas Savickas, gal kiek daugiau darbo, bet jei nedidelis ir lieknas, kaip Mino, tai gal užtektų ir penkiolikos minučių.
-Kokia galimybė atstatyti vaisingumą, jei žmogus vis tik kažkada sugalvoja turėti vaikų?
-Didelę darbo patirtį turintys specialistai sako, kad 80 procentų tai pavyksta, tačiau 20 procentų gali nepavykti.
-Ar jums yra tekę atlikti vaisingumo atstatymo operaciją
- O kiek jam tai kainavo?
-Tris ar keturis tūkstančius litų.
- Kokie vyra pageidauja vazektomijos, kokie klausimai jiems dažniausiai kyla?
-Ateina inteligentai, pasivažinėję po pasaulį, daugiau informacijos turintys vyrai. Paprastai, jiems jau nebereikia aiškinti smulkmenų. Jei ateina - yra apie tai pasiskaitę ir tikrai daug žino.
