Remiasi gerosiomis praktikomis
„Prasideda realūs pokyčiai ir reforma. Pagaliau galime sujungti dabar veikiančius filialus į vieningą Klaipėdos universiteto ligoninę su viena ir nauja tiek klinikinių, tiek administracinių padalinių struktūra. Remiantis gerąją užsienio šalių praktika, ligoninėje steigiame tarnybas ir pareigybes, kurių analogų nė vienoje šalies gydymo įstaigoje iki šiol nebuvo. Žengiame nepramintu, tačiau labai perspektyviu keliu. Visi vykstantys pokyčiai orientuoti į tai, kad Vakarų Lietuvos pacientai gydymo paslaugas gautų greičiau ir kokybiškiau“, – po įstaigos dalininkų susirinkimo džiaugėsi KUL generalinis direktorius dr. Audrius Šimaitis.
Paslaugos – vienoje vietoje
Iki rugsėjo planuojama pagaliau realiai sujungti iki šiol vis dar atskirai veikusius KUL filialus – Klaipėdos ligoninę, Jūrininkų ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę. Čia dirbantys medicinos profesionalai tikslingai telkiami į 18 specializuotų klinikų ir 4 centrus.
Pasak KUL generalinio direktoriaus laikinojo pavaduotojo medicinai ir slaugai dr. Gintauto Virkečio, naujai suformuotos klinikos bei centrai lems geresnį gydymo paslaugų prieinamumą, leis dar stipriau plėsti teikiamas paslaugas, didinti jų apimtis, o svarbiausia – užtikrins sklandesnę ir kokybiškesnę paciento kelionę ligoninėje.
„Paslaugos nesidubliuos ir bus teikiamos bei vystomos tik vienoje stiprioje klinikoje. Čia specialistai pacientui suteiks visą reikalingą pagalbą – nuo prevencinių programų, diagnozės iki šiuolaikinius standartus atitinkančio kompleksinio gydymo. Žmonėms nebereiks blaškytis ir nerimauti, kur reikėtų kreiptis dėl tolimesnės gydymo eigos“, – kalbėjo G. Virketis.
Ligoninėje veiks Moters ir vaiko, Infekcinių ir odos ligų, Radiologijos, Onkologijos ir hematologijos, Palaikomojo gydymo ir slaugos, Psichiatrijos, Skubios medicinos, Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo, Ortopedijos ir traumatologijos, Akių, galvos ir kaklo, Chirurgijos, Širdies chirurgijos ir kraujagyslių ligų, Kardiologijos, Reabilitacijos, Vidaus ligų, Nefrourologijos, Neurologijos, Neurochirurgijos klinikos. Tikslingas paslaugas teiks Laboratorinės medicinos ir kraujo banko, Patologijos, Medicininės genetikos, Ambulatorinių paslaugų centrai.
Gydytojų neslėgs administracinė našta
KUL diegiama visiškai nauja klinikos valdymo struktūra. Pagrindinė naujovė – jai vadovaus klinikos vadovas, vadybininkas-administratorius ir vyresnysis slaugytojas, skyriuose nebeliks vedėjų.
„Visi gydytojai taps lygiaverčiais partneriais gydymo procese. Ligoninės skyriuose nebeliks hierachinės struktūros – ją keisime į bendradarbiavimo kultūrą. Tikime, kad šis pokytis specialistams leis dar labiau atskleisti ir išnaudoti savo potencialą, svarbų teikiant gydymo paslaugas pacientams“, – permainų pranašumus vardijo KUL vadovas A. Šimaitis.
Pasak jo, KUL, siekdama, kad gydytojai daugiau laiko bei dėmesio galėtų skirti klinikiniam darbui ir pacientui, imasi novatoriškų pokyčių. Kiekvienoje klinikoje dirbs vadybininkas-administratorius, kurio pagrindinė funkcija – perimti medikų administracinius darbus. Šis specialistas prisidės prie sklandžios klinikos veiklos, kokybiško pacientų aptarnavimo, vadovui teiks pasiūlymus, kaip tobulinti dabartinius procesus, siekiant dar geresnių rezultatų bei sąlygų pacientams.
„Vadybininkas-administratorius kartu su klinikos vadovu ir vyresniuoju slaugytoju organizuos reguliarius klinikos komandos susitikimus, juose gilinsis į klinikinę ir ekonominę veiklą – vertins bei analizuos rodiklius, aptars sunkius klinikinius, mirties atvejus, neatitiktis“, – kalbėjo A. Šimaitis.
Daug dėmesio skirs kokybei
Nuo rugsėjo pradžios veiksiančioje KUL struktūroje numatyta dar viena naujovė – Klinikinio valdymo tarnyba. Gydymo įstaigos vadovo teigimu, ji atliks ne tik jau šiuo metu Lietuvoje egzistuojantį medicinos auditą, bet ir detalią paslaugų teikimo bei gydymo procesų analizę. Tokia praktika sėkmingai vystoma Jungtinėje Karalystėje, Izraelyje, JAV.
„Privalome suvokti, ką ir kaip gydome, kaip tai atitinka šiuolaikinius standartus. Turime suprasti procesus, juos analizuoti, daryti išvadas. Jomis remiantis galime tobulinti veikimo modelį, pritaikyti išmoktas pamokas. Universiteto ligoninei toks nuolatinis organizacijos mokymasis yra būtinas. Siekiame, kad pas mus teikiamos paslaugos, aptarnavimo kokybė būtų aukščiausio lygio“, – naujovės diegimo svarbą paaiškino A. Šimaitis.
Pasak jo, KUL labai svarbi komunikacija ir bendravimo kultūra su pacientais. Tam ligoninėje numatyta plėsti įstaigoje sėkmingai veikiančią Pacientų gerovės tarnybą. Jos darbuotojai konsultuoja įstaigoje besigydančius pacientus arba jų atstovus neklinikiniais klausimais, susijusiais su paslaugų kokybe, tarpininkauja nagrinėjant pacientų prašymus, atsiliepimus ir skundus bei informuoja apie ligoninėje teikiamas paslaugas.
Nuosekliai ruoštasi
Ligoninė atsakingai ir sistemingai ruošėsi reformai, o į procesus aktyviai įtraukė pačius įstaigos darbuotojus, profesines sąjungas.
Klaipėdos universiteto ligoninės generalinio direktoriaus pavaduotojos valdymui ir ekonomikai dr. Jūratės Grubliauskienės teigimu, „ėjimas“ naujos struktūros link intensyviai vyko kelis mėnesius.
„Procesą pradėjome susitikdami su kiekvienu ligoninės padaliniu. Pirmiausia darbuotojai išsakė, kaip dabar jie veikia, kokias mato reikalingas korekcijas bei galimą veiklos optimizavimą. Jie pristatė savo viziją, kuri buvo aptarta darbo grupėse. Sprendimus priėmėme bendradarbiaujant, diskutuojant, išklausant ir atliepiant darbuotojų, profsąjungų atstovų, Stebėtojų tarybos, ligoninės dalininkų pastabas, pasiūlymus. Tai visų bendro darbo rezultatas“, – sakė J. Grubliauskienė.
Nauja struktūra, pareigybės, darbo apmokėjimo tvarka ne kartą svarstyta ir derinta su ligoninės steigėjais – Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetu, su ligoninės Stebėtojų taryba ir Jungtine profesinių sąjungų atstovybe.
„Verčiame reikšmingą ir naują ligoninės veiklos lapą. Priimtas sprendimas panaikinti filialus, patvirtinti naują struktūrą, koreguotą pareigybių sąrašą – visiškai naujas žingsnis ligoninės veikloje. Prasideda realus ligoninių sujungimas ir tikroji darbuotojų bendrystė, išmokstant dirbti viename struktūriniame vienete“, – sako J. Grubliauskienė.
Dėl formuojamos naujos struktūros įstaigos reorganizacija palies apie 80 proc. darbuotojų. Jiems bus įteikti informaciniai lapeliai apie darbo sąlygų pasikeitimus.
„Ši procedūra būtina, nes daugumai keičiasi struktūrinis padalinys. Vertiname ir branginame kiekvieną įstaigos darbuotoją. Mūsų siekis yra išsaugoti personalą ir žmonėms pasiūlyti jo kvalifikaciją ir kompetencijas atitinkančią darbo vietą“, – akcentuoja KUL vadovas A. Šimaitis.
KUL vadovybė siekia, kad tas pačias pareigas einančių ir tokiu pačiu krūviu dirbančių ligoninės darbuotojų atlyginimai būtų suvienodinti. Ligoninė ir Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė yra pasirašiusios susitarimą, kuriuo ligoninė įsipareigojo iki šių metų birželio 14 d. parengti ir su profsąjunga suderinti darbuotojų darbo krūvių bei darbo koeficientų suvienodinimo planą.
