Prokurorė Lina Šimonienė teismo prašė R. Pakšį nuteisti 5 metų laisvės atėmimo bausme, S. Vilutienei skirti 4 metus, o S. Latožienei – 3 metus kalėti.
Rimantas Pakšys (Sekundės nuotr.)

Šioje byloje nukentėjusiais pripažinti šeši asmenys. Jie medikams pareiškė 30–50 tūkstančių litų civilinius ieškinius.

Neabejojama, kad dar nepatvirtintų vaistų klinikinius tyrimus užsakiusi farmacijos kompanija patyrė didelių finansinių nuostolių, tačiau civilinio ieškinio nereiškia, kaip manoma, nenorėdama dar labiau eskaluoti skandalo tarptautinėje erdvėje, nes tai gali pakenkti jos geram vardui.

Vakar teismas išklausė tik prokurorę ir nukentėjusiųjų advokatus. Teisiamųjų gynėjai pasisakys ir kaltinamieji paskutinį žodį tars kitame posėdyje.

R. Pakšys, S. Vilutienė ir biologė Rita Pakšienė jau kelinti metai mina ir Panevėžio miesto apylinkės teismo slenkstį. Šiame teisme nagrinėjamoje byloje medikai irgi kaltinami draudžiamais tyrimais su žmonėmis, dokumentų klastojimu, piktnaudžiavimu tarnyba.

Panevėžio ligoninėje buvo vykdomi trijų medikamentų klinikiniai tyrimai – dviejų preparatų reumatoidiniam artritui gydyti ir vakcinos nuo vadinamojo paukščių gripo.

Klinikiniai tyrimai buvo nutraukti 2007 metais. Prokuratūra bylą teismui perdavė 2011-aisiais, tačiau ji smarkiai strigo: sirgo ir kaltinamieji, ir jų advokatai. Teismas netgi aiškinosi, ar jų ligos nėra fiktyvios.

Prokuratūra, siekdama paspartinti bylos nagrinėjamą, kol nesuėjo senaties terminas, prašė bylą išskaidyti. Vienas epizodas dėl preparato reumatoidiniam artritui gydyti tyrimo buvo perduotas Panevėžio apygardos teismui.

Apėmė godumas

R. Pakšys ir jo kolegės buvo taip apakinti medicininių preparatų tyrimus užsakiusios farmacijos kompanijos mokamų solidžių honorarų, kad jiems buvo nusispjauti ne tik į gydytojo etiką, įstatymus, bet ir į žmogaus gyvybę.

Prokurorė L. Šimonienė įsitikinusi, kad turtinės naudos siekimas buvo pagrindinė priežastis, kodėl R. Pakšys ir S.Vilutienė piktnaudžiavo tarnyba bei klastojo dokumentus, o rentgenologė S. Latožienė – tik klastojo dokumentus.

Už pirmąjį į tyrimus įtraukto paciento apsilankymą farmacijos kompanija mokėjo po 380 eurų, už kiekvieną kitą – po 270 eurų, už baigiamuosius vizitus – po 90 eurų. Tik už vieną ketvirtį 2006 metų lapkritį R. Pakšiui tyrimo užsakovai sumokėjo beveik 15 tūkst. eurų, jo kolegei S. Vilutienei – per 9 tūkst. eurų. 

Gerokai mažesnį atlygį gavo pacientams vaistus leidusios slaugytojos. Ligoninei už tai, kad tyrėjams leido naudotis savo baze, už tris mėnesius buvo sumokėta beveik 1,5 tūkst. litų.

Kadangi atlyginimas priklausė nuo į klinikinius tyrimus įtrauktų žmonių skaičiaus, medikai stengėsi iš peties. Kai kuriems pacientams net neišaiškino, kad bus bandomi dar neregistruoti vaistai. Žmonės nežinojo, dėl ko pasirašė.

Keturi iš penkiolikos į tyrimus įtrauktųjų apskritai negalėjo jame dalyvauti, nes jų sveikatos būklė neatitiko nustatytų kriterijų.

Eksperimentuotojai taip įsijautė, kad mirus dviem pacientėms mulkino užsakovus – rodė dokumentus, kad jos sveiksta. Teismo medicinos ekspertai priėjo išvadą, kad vienos ligonės mirtį galėjo pagreitinti jai leisti preparatai. Nustatyta, kad ligonė sirgo tuberkulioze, o bandomi preparatai sumažina organizmo atsparumą šiai ligai. Manoma, kad tuberkuliozė progresavo, todėl pacientė ir mirė.

R. Pakšiui grėsė atsakomybė būtent dėl neatsargaus gyvybės atėmimo šiai moteriai, tačiau šiam kaltinimui įsigaliojo penkerių metų senaties terminas. Prokurorė tikisi, kad priimdamas nuosprendį teismas vis dėlto atsižvelgs į šį faktą.

Ar tiriami preparatai turėjo poveikį antros ligonės mirčiai, liko neaišku, nes dingo visi jos ligos istorijos dokumentai. Moteris palaidota neatlikus skrodimo ir nenustačius mirties priežasties.

Ligonės nepaliko ramybėje

Prokurorė L. Šimonienė netiki gydytojų paaiškinimais, kad jie pacientų ligos istorijas klastojo tik norėdami gero. Kitaip sakant, siekė, kad bandomi preparatai būtų patvirtinti ir visi ligoniai gautų veiksmingą gydymą. Pranešus gamintojui apie pacientų mirtį ar nepageidaujamas organizmo reakcijas, tyrimai veikiausiai būtų pristabdyti.

Prokurorams susidarė įspūdis, kad medikams labiau rūpėjo sava piniginė, o ne ligoniai. Pavyzdžiui, vienai bandyme dalyvavusiai pacientei smarkiai pablogėjo sveikata, tačiau R. Pakšys vis tiek tęsė eksperimentą.

Moteris, matydama, kad nuo leidžiamų preparatų jai darosi vis blogiau, nustojo lankytis ligoninėje, tikėdamasi, kad išvengs nepageidaujamų injekcijų. Tačiau R. Pakšys į pacientės namus atsiuntė slaugytoją ir ji suleido preparato.

Nusilpusi ligonė kreipėsi pagalbos į Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotoją, reumalotologę Violetą Smilgienę. Ji pareikalavo nedelsiant nutraukti eksperimentinių medikamentų leidimą. 

Beje, bandymų triušiu paversta moteriškė buvo įtraukta net į trijų medikamentų klinikinius tyrimus.

Draudžiamų biomedicininių tyrimų iniciatorius R. Pakšys piktnaudžiavo tarnyba – su ligoniais eksperimentavo savo tiesioginio darbo metu. Maža to, būdamas Vidaus ligų skyriaus vedėju jis pacientams siūlydavo pirkti medaus iš savo bityno. Ligoniai, bijodami įžeisti vedėją, pirko iš jo medų.

L. Šimonienės nuomone, daug darbų vienu metu dirbęs gydytojas negalėjo tinkamai atlikti savo tiesioginių pareigų. 

Bandymuose dalyvavę ligoniai pablogėjus sveikatos būklei buvo paliekami likimo valiai. Vienai moteriai po eksperimentinių preparatų leidimo diagnozuota onkologinė liga, tačiau nėra įrodymu, kad tam įtakos turėjo minėti preparatai.

Prokuratūra Jungtinėje Karalystėje įkurtos farmacijos kompanijos prašė pateikti informaciją apie bandymuose dalyvavusiems žmonėms leistų vaistų šalutinį poveikį, tačiau atsakymo nesulaukė. Todėl teismo medicinos ekspertai negalėjo aiškiai pasakyti, ar šie preparatai nepakenkė tyrimuose dalyvavusių žmonių sveikatai. Beje, dabar šie vaistai jau patvirtinti ir vartojami gydyti.

Kontrolieriai nežinojo realios padėties

Medicininių preparatų klinikinius tyrimus atliekančius Panevėžio ligoninės gydytojus kontroliavo užsakovų samdyti specialistai. Jie lankėsi ligoninėje, tikrino dokumentus.

Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, R. Pakšys jiems parodydavo tik tuos, kuriuos pats pildė, o pacientų tikrų ligos istorijų jie nematydavo. Tad tikrintojai nenutuokė, kas iš tiesų vyksta.

Tyrimų vadovas R. Pakšys liepto galą priėjo 2007 metais, kai viešai iškabino skelbimus, kviečiančius gyventojus skiepytis nuo paukščių gripo. Tuomet pasaulyje siautėjo tokia liga, tačiau vakcina nuo jos buvo tik bandymų stadijos – dar nebuvo patvirtinta.

Žiniasklaidai susidomėjus melagingą informaciją skleidžiančiais skelbimais, Panevėžio ligoninėje vykdomi medikamentų klinikiniai tyrimai parūpo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Preparatų tyrimai buvo nutraukti.

Netrukus medikų darbus pradėjo tirti policija ir prokuratūra. Tada ir paaiškėjo nusikalstama veikla.

Prokurorės L. Šimonienės teigimu, R. Pakšys ir jo kolegės ne tik padarė didelę žalą į klinikinius tyrimus įtrauktiems žmonėms, bet ir pakenkė Lietuvos prestižui tarptautinėje erdvėje. Europoje tokio atvejo dar nėra buvę, tad Lietuvoje kilęs skandalas sukėlė didelį rezonansą visoje Europos Sąjungoje.