Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas dabartinę protezavimo kompensavimo tvarką linkęs kritikuoti. Dantims protezuoti skirtos lėšos didėja, paslaugų teikėjų atsiranda daugiau, lėšos panaudojamos, tačiau eilės ilgėja.
J.Narbutas atskleidžia kelias tokios situacijos priežastis. Apie 2000-uosius eilės buvo didžiulės, po kelerių metų jas pavyko suvaldyti nustačius kompensuojamų paslaugų „lubas“. Kartu su savivaldybėmis Ligonių kasa nustatydavo vienam asmeniui kompensuojamų paslaugų sumą.
„Tokie sprendimai eiles gerokai paspartino, buvome pasiekę, kad laukti žmogui reikėdavo dvejus trejus metus, – kalbėjo J.Narbutas. – 2006-aisiais išėjo ministro įsakymas, panaikinantis nustatytas „lubas“.
Pasak direktoriaus, politikams tikriausiai labai gražiai skambėjo kompensuojamos paslaugos pavadinimas – „iki pilnos kramtymo funkcijos atstatymo“.
Socialiai neteisinga
„Kadangi dantų protezavimo kompensavimas yra ir socialinė funkcija, galima tvirtinti, kad toks sprendimas sukėlė didžiulę socialinę neteisybę, – įsitikinęs J.Narbutas. – Vieniems pacientams kompensuojamos didžiulės sumos, o kitiems tenka laukti labai ilgai. Dabar į eilę įsirašęs žmogus protezavimo lauks apie dešimtmetį.“
Praėjusiais metais Panevėžio mieste dantų protezavimo paslaugos kompensuotos 672 asmenims, o į eilę įstojo 2244 žmonės. Laukiančiųjų eilėje metų pabaigoje buvo 7295. 1055 iš jų dantis susitvarkė už savus pinigus ir jau laukia kompensacijos.
Šiek tiek greičiau eilės gali tikėtis sulaukti Panevėžio rajono gyventojai. Rajone pernai protezavimas kompensuotas 682 žmonėms, metų pabaigoje eilėje buvo 2131 žmogus. Į eilę pernai įsirašė 880 rajono gyventojai. Privilegijų nėra ir už savus pinigus dantis susitvarkiusiems žmonėms, kompensacijų jie laukia bendroje eilėje.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius prognozuoja, kad tik laiko klausimas, kada esanti tvarka bus panaikinta, nes dabartinė situacija dantų protezavimo sektoriuje neturi ateities.
„Žinoma, ši lazda turi du galus: žmonės, kurie spėjo šia tvarka pasinaudoti ir dabar šviečia holivudine šypsena, tikrai jos nekritikuos, o tie, kuriems liko laukti pusmetis, jos pakeitimui nepritars“, – situaciją apibūdino direktorius.
Klaidos išvengė
J.Narbutas džiaugiasi, kad nebuvo patvirtinta svarstyta tvarka, pagal kurią dantis už savo pinigus susitvarkęs žmogus kompensaciją gautų iškart.
„Tokia tvarka būtų dar labiau paaštrinusi socialinę šios problemos pusę ir dar labiau pailginusi negalinčiųjų susimokėti eiles“, – mano direktorius.
Jei savo eilės sulaukusiam pacientui gydytojai už protezavimo paslaugas priskaičiuos dešimt tūkstančių litų, Ligonių kasa tiek ir sumokės paslaugas suteikusiai įstaigai. Specialistai pastebi, kad eilės sulaukę žmonės pageidauja brangių protezavimo paslaugų, o kiti laukiantieji jiems nerūpi.
2008 metais vienam žmogui kompensuota vidutiniškai 2121 litas dantų protezavimo išlaidų. Šiek tiek pigiau pernai dantys protezuoti rajono gyventojams – vidutiniškai 1662 litai vienam žmogui.
„Manau, kad ir socialine, ir medicinine prasme teisingiausia būtų vienam žmogui skirti 1,5 tūkstančio litų kompensaciją, tam pritaria ir medicinos ekspertai. Taip būtiniausiomis protezavimo paslaugomis pasinaudotų daugiau žmonių, – sakė Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius. – O norintiesiems modernesnių paslaugų niekas nedraudžia dalį sumokėti patiems.“
Kiek kartų galima pasinaudoti nemokama dantų protezavimo paslauga, nenumatyta. Pasak J.Narbuto, įvertinus pacientų amžių ir eilių ilgį, nesunku numatyti, kiek kartų šios paslaugos žmogui pavyks sulaukti.
Ateina neparuošti
Kai kuriuose Panevėžio teritorinės ligonių kasos kontroliuojamuose rajonuose yra protezavimo paslaugas teikiančių specialistų trūkumo problema. Panevėžyje to išvengta. „Specialistų nenorą teikti protezavimo paslaugas galima suprasti, – sakė direktorius. – Šios srities pacientai sunkūs, todėl užtektinai turintys mokių pacientų gydytojai šios paslaugos nenori imtis.“
Eiles ilgina ir tai, kad neretai žmogus ateina nepasiruošęs protezavimui, viską metus, reikia pacientą gydyti ir tik paskui pradėti protezuoti.
Kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas šiuo metu mieste teikia šešios įstaigos: VšĮ Panevėžio miesto stomatologijos poliklinika, UAB „Panevėžio odontologai“, D.Juzėnienės įmonė, L.Laurinavičienės stomatologijos kabinetas, UAB „RVL“ ir UAB „Dentida ir Ko“. „Maždaug vasaros viduryje pradedame intensyviai domėtis, kaip naudojamos protezavimui skirtos lėšos, – sakė J.Narbutas. – Jei matome, kad procesas vangokas, įmones paspaudžiame, todėl lėšų nepanaudojimo problemos pavyksta išvengti.“
Eilės neparduodamos
Prieš kelerius metus iš savivaldybių perėmusi protezavimo laukiančių pacientų eilių administravimo funkcijas, Panevėžio teritorinė ligonių kasa baigia išgyvendinti šioje srityje vešėjusius negerumus. Kaip sako direktorius, žmonių, kurie į eilę įsirašyti ateina kišenėje paslėpę protezus, nebebūna.
„Eilės buvo surašomos ranka, todėl tas pats žmogus joje atsirasdavo ne po vieną kartą, – „Sekundei“ teigė Narbutas. – Dabar eiles sudarome kompiuterine programa, todėl tokių nesusipratimų nebebūna. Išbraukiami ir mirę žmonės. Negalima protezavimo paslaugomis pasinaudoti ir vietoj kaimyno, nes eilės neparduodamos.“
Gavęs pranešimą apie galimybę pasinaudoti nemokamu protezavimu panevėžietis gali pasirinkti, į kurią iš šešių įstaigų jam kreiptis. Tai, kad įtraukiamas į eilę buvo nurodęs įstaigą, netrukdo jam pasirinkti kito paslaugų teikėjo.
Dėl objektyvių priežasčių, dažniausiai dėl sveikatos būklės, protezavimą galima atidėti parašius prašymą. Iš eilės žmogus išbraukiamas tik tada, jei kelis kartus paragintas nepasirodo Ligonių kasoje.
Renkasi brangesnes
Laisvės aikštėje esanti UAB „Panevėžio odontologai“ ilgai buvo vienintelė įstaiga mieste, teikusi dantų protezavimo paslaugas. Klinikos direktoriaus pavaduotoja Rasa Kisielienė pastebi, kad sulaukę eilės kompensuojamam protezavimui pacientai linkę prašyti brangesnių paslaugų, nei už tai mokantieji iš savo kišenės.
Per praėjusius metus „Panevėžio odontologai“ kompensuojamųjų protezavimo paslaugų suteikė už 339, 5 tūkstančių litų 122 žmonėms. Vienam pacientui protezavimas kainavo vidutiniškai 2783 Lt. Už savo pinigus protezavimo paslaugomis pasinaudojo 140 žmonių už 152 tūkstančius litų. Eilės nelaukusiam pacientui protezavimas kainavo vidutiniškai 1089 litus. Miesto Savivaldybė panevėžiečių dantims protezuoti pernai skyrė 70 tūkstančių litų. Laimėjusi konkursą šias paslaugas UAB „Panevėžio odontologai“ suteikė 33 pacientams (vidutiniškai už 2,121 tūkst. litų žmogui).
Pasak pavaduotojos, būna, kad vienam žmogui suteiktos kompensuojamos paslaugos kainuoja ir 8 ar 9 tūkstančius litų.
„Dabartinę protezavimo kompensavimo tvarką būtina keisti ir nustatyti kompensuojamų paslaugų „lubas“, – įsitikinusi R.Kisielienė. – Manau, kad jos turėtų būti 4–5 tūkstančiai litų. Įvedus tokią tvarką eilės pajudėtų ir paslauga galėtų pasinaudoti daugiau žmonių.“ Išgalinčiam dantis protezuoti už savus pinigus pacientui ilgai laukti neteks – užsiregistravęs klinikoje jis bus priimtas po savaitės.
„Deja, labai dažnai ateina tie, kuriems iki protezavimo reikia ilgai gydyti dantis, – sakė pavaduotoja. – Situacija, kad protezavimo sulaukęs žmogus išeina gydytis dantų į polikliniką, kurioje yra prirašytas, ir dingsta ilgam, mums labai gerai pažįstama. Suprantama – jei žmogui reikia sugydyti aštuonis ar devynis dantis, o vizitus paskiria kas keturiasdešimt dienų, procesas nusitęsia ilgam.“ Klinikos gydytojai neretai išgirsta pageidavimų turėti tokią šypseną, kokia spindi serialų herojai.
„O apžiūrėjus pasirodo, kad dantį tereikia plombuoti, todėl už danties protezavimą Ligonių kasa tikrai nemokės, – pasakojo R.Kisielienė. – Suprantama, kad tokiais atvejais paciento norų išpildyti negalime. Būna, kad žmogus to nenori suprasti, todėl prasideda jo kelionės į Ligonių kasą, gąsdinimai žiniasklaida.“
Pasak pavaduotojos, teikti Ligonių kasos kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas finansiškai įstaigai apsimoka tik porą metų, iki tol tai buvo daroma tik norint suteikti žmonėms socialinę paslaugą.
„Sudarius sutartį su Ligonių kasa atsiranda labai daug papildomo darbo – reikia atsiskaityti už lėšų panaudojimą, sutvarkyti daugybę dokumentų, dažnai sulaukiame tikrintojų“, – aiškino R.Kisielienė.
