Medikų tyliuoju žudiku vadinamas diabetas Lietuvoje registruotas daugiau kaip 115 tūkst. sergančiųjų cukriniu diabetu, tai reiškia, kad ši klastinga liga kamuoja kas 20-tą mūsų šalies gyventoją.
Skaudžios pacientų patirtys
„Mano vyras nuo septynerių metų serga pirmo tipo diabetu. Nelinkėčiau niekam tokios baisios ligos. Mano vyrui nutiko baisus dalykas – vyras atsidūrė reanimacijoje. Diabetas gali sutrikdyti visą organizmą – kraujagysles, kraujospūdį, inkstus, akis. Nors jis dar jaunas, patyrė insultą. Mokėmės vaikščioti iš naujo. Dabar geria 3 rūšių vaistus, kad nors truputį sureguliuotų kraujospūdį – 150/110 mums jau normalu, geriau nei 220/130. Kas antrą dieną dializuojasi, nes inkstai nebeveikia. Visai nemato viena akimi. Kitą akį aptvarkė lazeriu – išnyko juoduliai, bet vaizdas liejasi. Dėl dializių prasidėjo mažakraujystė – hemoglobinas svyruoja apie 96 (norma – 120-150), dėl to nuolat nėra jėgų... Svarbiausia, vyras visada atsakingai sekė ir prižiūrėjo ligą“, - viename iš interneto forumų pasakojo jauna moteris.
Iš diabetu sergančių žmonių atviravimų galima susidaryti įspūdį, kad jie kiekviena dieną tarsi vaikšto lynu ir nežino, kada nukris. Jų gyvenimas visiškai priklausomas nuo cukraus kiekio kraujyje, kurį matuotis patiems tenka kelis kartus per dieną. Nuo šių rodmenų priklauso, ką tą dieną jie gali valgyti. Mat jiems pavojingas ne tik per didelis, bet ir per mažas cukraus kiekis, o sergant diabetu jis iš tiesų gali šokinėti. Taigi jie tampa visiškai priklausomi nuo maisto ir vaistų.
„Šiandien vairuojant pasidarė silpna – pradėjo tirpti kojos ir rankos. Čiupau už rankinės, kurioje laikau saldainius, ogi nėra nė vieno. Turbūt sūnelis iškraustė... Gerai, kad važiavau iš parduotuvės, buvau nupirkusi duonos. Sustojau šalikelėje išsitraukiau kepalą ir kapojau“, - kasdienybės detalėmis dalinosi jauna moteris, kuriai pačiu netinkamu momentu staigiai sumažėjo cukraus kiekis.
Išgirdę diagnozę, kuri neretai trenkia kaip perkūnas iš giedro dangaus, žmonės tikisi išvengti vaistų ir kontroliuoti cukraus kiekį tik mitybos pagalba. Daliai jų tai pavyksta. Tačiau 32 metų ligos „stažą“ turinti moteris perspėjo, kad tai įmanoma tik ligos pradžioje. „Kai tik susirgau, aš irgi panašiai galvojau, bet kai savaitę teko praleisti reanimacijoje, taip galvoti nustojau. Aišku, mityba yra svarbi, bet atsisakyti vaistų tolygu lėtai mirčiai. Jūs neįsivaizduojate, ką reiskia nematyti, o aš buvau apakusi ir tikrai nelinkėčiau šito niekam. Teko matyti, kaip vargsta motina, 9 metus vežiojanti jau apakusį savo sūnų į inkstų dializes. Kai jis mirė, atgulė ir ji“, - teigė ji.
„Aš sergu jau 20 m., jau beveik metus atliekamos dializės, viena akimi nematau, kita jau irgi streikuoja, buvo insultas. Aš irgi bandžiau visokius netradicinius būdus ir tikėjau tokiomis nesąmonėmis, kaip „mano draugo draugo draugės draugo draugas pasveiko nuo diabeto“. Atsipeikėkite ir kontroliuokite diabetą dieta, insulinu ir fiziniu aktyvumu. Ne diabetas baisiausias, o jo komplikacijos“, - antrino jai kita.
Diabeto komplikacijos – žmonės netenka kojų, inkstų, regėjimo
Diabetas gali būti dviejų tipų. Pirmo tipo diabetas priklausomas nuo insulino, nes kasa visai nustoja gaminti insuliną. Juo paprastai suserga vaikai, paaugliai ar jauni žmonės. Ligos pradžia ūmi: silpnumas, nuovargis, kūno masės mažėjimas, pagausėjęs šlapinimasis, troškulys, pykinimas, iš burnos sklindantis acetono kvapas. Laiku nediagnozavus žmogus gali netekti sąmonės, gali prasidėti diabetinė koma. Antro tipo diabetas ilgai neturi jokių simptomų, todėl paprastai diagnozuojamas arba atsitiktinai, arba jau prasidėjus komplikacijoms.
Kaip cukrinio diabeto komplikacijos kasmet nustatoma 35-40 proc. inkstų pakenkimo atvejų. 2 proc. sergančiųjų antrojo tipo diabetu apanka, 10 proc. – labai sutrinka regėjimas. Apie 50 proc. atliekamų galūnių amputacijų priežastis – taip pat cukrinis diabetas. Sergančiuosius šia liga 2-4 kartus dažniau nei kitus kankina širdies ir kraujagyslių ligos. Kasmet nuo diabeto ir jo komplikacijų mūsų šalyje miršta per 3200 žmonių, t. y. apie 10 per dieną.
Pasak Santariškių klinikų gydytojos endokrinologės Žydrūnės Visockienės, diagnozavus pirmo tipo diabetą pacientas komplikacijų paprastai neturi, nes labai aiškūs simptomai ir diagnozė nebūna pavėluota, tačiau ligai progresuojant jos vystosi – kaip greitai, priklauso nuo ligos agresyvumo, sunkumo, cukraus kiekio kontrolės. Pagal rekomendacijas dėl komplikacijų pacientas tikrinamas po penkerių metų, taigi teoriškai tiek laiko jų galime nesitikėti. Nustatant antro tipo diabetą dažnai jau iš karto susiduriama su komplikacijomis. Diabetas pirmiausiai pakenkia kraujagysles, dėl to vystosi aterosklerozė, širdies ir kraujagyslių ligos.
„Šiuo metu yra visos priemonės, kurios motyvuotam žmogui gali padėti kontroliuoti diabetą. Deja, dažnai pacientai nėra motyvuoti, nes diabeto neskauda. O būtent skausmas – pagrindinis botagėlis, kuris priverstų žmogų susirūpinti. Žmogui įvyksta insultas, o jis net nesusieja, kad tai dėl diabeto. Ir jie net nesusieja, kad insultas, pavyzdžiui, įvyko dėl diabeto. Arba kojas skauda dėl to, kad yra diabetas. Visos komplikacijos prasideda nepastebimai. Štai inkstų pažeidimą iš pradžių galima nustatyti tik iš baltymo šlapime. Nieko nedarant išsivysto inkstų funkcijos nepakankamumas, kai žmogus jau nebegali gyventi be dializės ar net prireikia inkstų transplantacijos. Akių pažeidimas taip pat prasideda nežymiais pakitimais kraujagyslėse, iš pradžių žmogui net regėjimas netrinka, tačiau visa tai gali baigtis atšokusia tinklaine ir apakimu. Taigi žmogus nieko nejaučia, tačiau nėra taip, kad apanka staiga. Būtent todėl kasmet reikia tikrintis.
Apie kojų pažeidimus gali įspėti skausmai blauzdose, atsirandantys fizinio krūvio metu, dažnos nuospaudos, nagų grybelis, tačiau žmonės dažnai į šiuos simptomus taip pat numoja ranka. O tai pirmieji požymiai, rodantys, kad sutrikusi kojų mityba ir inervacija, kuri galiausiai gali išsivystyti į negyjančias opas, o atsiradus stambesnių kraujagyslių pažeidimams baigtis amputacija, nes dėl prastos kraujotakos vystosi gangrena. Beje, kai dėl prastos kraujotakos amputuojama koja, tai reiškia, kad prasta kraujotaka yra ne tik kojoje, bet visame kūne. Todėl tokiems pacientams didesnė mirties rizika“, - pasakojo medikė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto profesoriaus, Lietuvos Endokrinologų draugijos pirmininko prof. Antano Norkaus teigimu, iš visų diabetui gydyti skirtų finansinių resursų, tik 25 proc. lėšų yra skiriami diabetui gydyti, didžioji dalis – net 75 proc. – skiriami gydyti komplikacijas, kurios išsivysto laiku nediagnozavus bei nepradėjus gydymo proceso.
Jei gliukozės kiekis kraujyje nekontroliuojamas, pažeidžiamos kraujagyslės, pirmiausiai mažosios, bei pakenkiama periferinė nervų sistema. Dėl to vystosi diabetinė neuropatija – sutrinka žmogaus jutimai. Pavyzdžiui, jis gali užlipti ant aštraus daikto, susižeisti, bet nieko nejaučia. Organizmo atsparumas dėl diabeto būna sumažėjęs, todėl labai greitai per žaizdą patenka infekcija. Netekti galūnės labai paprasta: iš pradžių pradeda pūliuoti minkštieji audiniai, po to infekcija persimeta į kaulinį audinį ir kaulas tiesiog sutrupa. Tokiu atveju belieka tik amputacija – tenka nupjauti pirštą, pėdą ar net visą galūnę. Kita galūnės netekimo priežastis – gangrena: sutrinka kraujotaka, kraujas nepasiekia galūnės, pradeda juoduoti pirštai.
Pasak medikų, sergamumo diabetu tendencijos atspindi plintančią nutukimo epidemiją. Kai žmogaus svoris didėja, riebalai kaupiasi arba kūno periferijoje, arba pilvo ertmėje. Diabeto rizikos veiksnys yra pilvinis nutukimas, kadangi kūno viduje atsidėję riebalai metaboliškai aktyvūs. Tarp daugybės kitų blogų dalykų jie didina atsparumą insulinui, todėl insulinas, kurį pagamina kasa, nebesugeba atlikti savo darbo. Jis nepateka į periferines ląsteles, todėl jo reikia vis daugiau ir daugiau. Taip susidaro insulino deficitas.
Nors oficialūs sergamumo diabetu skaičiai nedideli, siekia vos 3,15 proc., dar vos ne tiek pat vaikšto tarp mūsų nežinodami kad serga, o pagal tarptautines prognozes Lietuvoje diabeto paplitimas turėtų siekti net apie 11 proc. bendros populiacijos.
„Tai parodo ir pavėluotą diagnostiką, ir nepilną turimą oficialią informaciją. Taigi situacija iš tiesų yra grėsminga, o su diabetu susijusios komplikacijos labai blogina žmonių gyvenimo kokybę, reikalauja papildomų išlaidų gydymui, didina mirtingumo statistiką. Anksčiau vidutinis diabeto rizikos amžius buvo įvardijamas apie 30 metų, dabar amžiaus ribos gerokai nusitrynusios. Šiandien antro tipo diabetas diagnozuojamas netgi vaikams ir kuo toliau, tuo tokių vaikų yra daugiau, nes tai vėlgi susiję su didėjančia jų kūno mase. Šimtu procentų apsaugoti nuo diabeto negali jokia profilaktika, tačiau yra žinoma, kad gyvensena riziką labai stipriai sumažina. Žmogus turėtų stengtis nepriaugti svorio, būti, kiek galima, fiziškai aktyvus (įrodyta, kad judėjimas mažina rezistenciją insulinui), sveikai maitintis, taikyti visus įmanomus sveikos gyvensenos principus. Tokiu atveju žmogus gali išvengti ligos arba maksimaliai atitolinti jos pradžią“, - įsitikinusi Ž. Visockienė.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!
