24-erių metų Haley Smith iš Teksaso valstijos svėrė 125 kg, kai 2015-ųjų metų liepą jos širdies draugas Mattas Smithas pasiūlė susituokti.
Reikšmingą pasipiršimo dieną nebuvo apsieita be pozavimo priešais fotoaparato objektyvą. Deja, pažvelgusi į nuotraukose užfiksuotą savo atvaizdą būsima nuotaka tiek pasibaisėjo, kad niekaip nesiryžo skelbti nuotraukų internete.
Patirtas šokas privertė H. Smith apsispręsti, kad iki vestuvių būtina sulieknėti. Taigi, moteris pradėjo bėgioti ir nuo nevertingo greitmaisčio perėjo prie vaisių bei daržovių patiekalų.
Dabar ji treniruojasi porą kartų per dieną ir tvirtina, kad pavyko atsikratyti ne vienos nemalonios sveikatos problemos, pavyzdžiui, per didelio prakaitavimo ir sąnarių skausmų.
Tą dieną, kai nuo vaikystės pažįstama pora sumainė žiedus, H. Smith svėrė 75 kg, tad nenuostabu, kad vestuvinėse nuotraukose jis atrodo neprilygstamai.
Psichologijos mokslus krimtusi H. Smith sako: „Nekenčiau savo atvaizdo sužadėtuvių nuotraukose. Kai pažvelgiau į nuotraukas, mano akis užtvindė ašaros – pati sunkiai save atpažinau. Jų net neskelbiau internete. Mane apėmė neapsakoma gėda, kad sugebėjau šitaip apsileisti. Labai krimtausi, nes ta diena juk buvo viena iš prasmingiausių mano gyvenime.
Nutariau, kad gėdytis savo vestuvinių nuotraukų nevalia, todėl supratau, kad būtina imtis veiksmų.“
Problemų dėl antsvorio H. Smith turėjo dar vaikystėje, bet studijų universitete metais jos svoris tapo bemaž nekontroliuojamas.
H. Smith būtų galima priskirti tiems, kurie maistu stengiasi įveikti neigiamas emocijas. Jos racioną studijų metais sudarė traškučiai, saldumynai ir daug angliavandenių turintys produktai.
„Visą gyvenimą turėjau antsvorį. Ir vaikystėje, ir paauglystėje buvo „apvalutė“. Bet koledže svoris pradėjo didėti tiesiog kosminiu tempu. Pirkdavau viską, kas tik patraukdavo akį, be to, mokslo įstaigoje buvo siūlomas neribotas maitinimosi planas, kuriuo mielai naudojausi. Užkandžiaudavau dėl kuo įvairiausių priežasčių. Ir tada, ir net dabar galėčiau pasakyti, kad norą valdyti man sukelia emocijos. Maisto griebdavausi ne tik, kai būdavo liūdna, nuobodu ar kai patirdavau stresą, bet ir tada, kai jausdavausi laiminga ir norėdavau pasilinksminti“, – pasakoja H. Smith.
Nuolatinis persivalgymas galop atsiliepė ir sveikatai, ilgainiui pakito H. Smith socialiniai įpročiai, susvyravo pasitikėjimas savimi.
„Nuolat jaučiausi pervargusi, lėtapėdė ir prakaituota. Atrodydavo, kad po menkiausios veiklos sunkiai sekdavosi atgauti kvapą. Kankindavausi, kol užmigdavau, nes jutau skausmus kone visose savo kūno vietose. Mane kamavo aukštas kraujo spaudimas, odos problemos, rėmuo, kone kasdien kartodavosi galvos skausmai. Dėl tokios būklės turėjau atsisakyti begalės dalykų. Kaip įmanydama vengiau pasirodyti paplūdimyje. Nevažinėjau dviračiu ir nesileisdavau į iškylas, nes man tai tiesiog būdavo per sunku. Dėl šių priežasčių pakito ir mano bendravimo įpročiai – juk kai nuolat atsisakai draugų teikiamų pasiūlymų, jie galop iš viso nustoja tave kur nors kvietę“, – pasakoje H. Smith.
„Labai gausiai prakaituodavau ir dėl to jausdavausi labai nejaukiai. Prisimenu, kaip sykį pamelavau aplinkiniams, kad kažkas šliūkštelėjo ant manęs vandens, – taip gėdijausi prisipažinti, kad marškiniai ir kelnės buvo šlapi nuo prakaito. Tą kartą, grįžusi namo pratrūkau nevaldomai verkti.
Dėl savo apimčių man buvo gėda kur nors pasirodyti. O kur dar prakaito kvapas ir nuolatinis dusulys net kalbantis su žmonėmis. Man buvo per mažos visos standartinės viešosiose vietose esančios kėdės“, – prisimena H. Smith.
H. Smith prisipažįsta tuo laiku pradėjusi klimpti į vienas po kito besikartojančius depresijos priepuolius. „Pastaraisiais metais atsikratydama antsvorio atsikračiau ir depresijos“, – džiaugiasi moteris.
„Man atsibodo dusti einant į paskaitas. Buvo bjauru žiūrėti į kūną apaugusius liulančius riebalus, jausti, kaip jie trinasi vienas į kitą ir drėksta nuo prakaito. Todėl nutariau, kad per metus po sužadėtuvių privalau įgyvendinti didžiulį pokytį. Labiausiai, ko gero, viliojo mintis galėti išsirinkti tokią vestuvinę suknelę, kokios noriu, o ne tokią, kuri turėtų paslėpti mano kūną. Norėjau didžiuotis vestuvinėmis nuotraukomis ir jose įamžintu savo atvaizdu“, – atvirauja H. Smith.
Iš pradžių H. Smith tris kartus per savaitę bėgiodavo. Po truputį didindama distancijas ji jau įveikia 5 km. Ilgainiui bėgiojimas jai tapo įpročiu.
Vėliau ji pradėjo bėgioti penkias dienas per savaitę, be to, į treniruotes įtraukė ir jėgos bei širdies raumens stiprinimo pratimus.
„Nuo tada, kai pradėjau sportuoti, praėjo metai. Dabar jau sportuoju kasdien. Ne retai treniruojuosi net porą kartų per dieną. Mano treniruotės trunka maždaug valandą. Pradėti reikia po truputį. Reikia išsiugdyti įpročius ir nuolat save skatinti, – pataria H. Smith. – Taip pat ryžtingai pakeičiau ir mitybos racioną. Taigi, pasirinkau du įpročiu, kuriuos privalėjau pakeisti, ir po truputį artėjau prie tikslo.“
H. Smith kūno transformacija be galo nudžiugino ir dabartinį jos vyrą.
„Jis mylėjo mane tiek, kad ryžosi pasipiršti, nors tada buvau pasiekusi savo svorio rekordą ir maniau, kad manęs mylėti neįmanoma. Taigi, jis matė mane ir geriausiu, ir prasčiausiu mano gyvenimo etapu. Mano sprendimas įgyvendinti grandiozinį pokytį paveikė ne tik mane, bet ir jį. Jis taip pat turėjo daug ko atsisakyti ir pasikeisti. Tik jis niekada nesiskundė. Jis visada mane palaiko ir noriai imasi to, kas man svarbu.
Haley ir Matto Smithų vestuvių dieną viskas ėjosi kaip iš pypkės. Šuo metu pora mėgaujasi medaus mėnesiu Naujoje Zelandijoje. Tokios kelionės tikrai nebūtų galima planuoti, jei H. Smith būtų svėrusi tiek, kiek prieš metus.
„Mano vaizdas su suknele pranoko visus lūkesčius. Nė nemaniau, kad galiu šitaip puikiai atrodyti. Tikėjausi ir vyliausi, kad pavyks tapti bent „normalia“, o jaučiausi tikra gražuolė, kaip ir dera nuotakai. Su nekantrumu laukiu kelionės. Dar prieš metus niekaip nebūčiau įstengusi nei iškylauti, nei kopti į kalnus, nei nardyti. Nedrįsdavau nė pagalvoti apie šitokią gausybę užsiėmimų, kuriuos jau esame suplanavę. Nuo šiol tik taip keliausiu per gyvenimą“, – su šypsena prisiekė H. Smith.
