Moksliniuose tyrimuose analizuojamas žmogaus gebėjimas pasipriešinti neigiamam aplinkos poveikiui, kuris įvardinamas bendru terminu - psichinis atsparumas (resilience). Asmenybės savybių, gebėjimų, aplinkos resursų, padedančių formuoti jauno žmogaus psichinį atsparumą, nustatymas bei mokinimas šiuos veiksnius tinkamai panaudoti sprendžiant sudėtingas situacijas, gali pasitarnauti kaip prevencinis darbas, padedantis sumažinti jaunų žmonių pažeidžiamumą.
Psichinio atsparumo samprata
Pastebėta, kad yra tam tikra dalis suaugusiųjų, taip pat ir jaunų žmonių, kurie, išgyvenę sudėtingas situacijas, patyrę traumas, susidūrę su įvairiais sunkumais, geba pasipriešinti neigiamų situacijų poveikiui, išlikti atsparūs, adaptuotis ir toliau sėkmingai funkcionuoti, vystytis. Žmogaus gebėjimas išvengti, sumažinti arba įveikti nepalankių situacijų žalojantį poveikį yra įvardinami bendru terminu – psichinis atsparumas. Nustatyta, kad psichinis atsparumas yra svarbus veiksnys žmogaus gyvenime – aukštesni psichinio atsparumo rodikliai dažnai yra susijęs su mažesniais psichopatologijos, depresijos, neigiamų emocijų, suicidinių ketinimų, žalojančio išorinio elgesio (delinkventinio elgesio, įvairių narkotinių medžiagų vartojimo) rodikliais.
Nemaža dalis mokslininkų pripažįsta, kad psichinis atsparumas nėra koks nors vienas ypatingas žmogaus gebėjimas ar savybė. Dažniausiai psichinis atsparumas yra vertinamas kaip sudėtingas konstruktas, kurį sudaro įvairūs apsaugantys veiksniai – gebėjimai, asmenybės savybės, požiūriai, aplinkos resursai, padedantys mažinti žmogaus pažeidžiamumą. Mokslininkai domisi kokie veiksniai gali didinti žmogaus atsparumą.
Psichinį atsparumą formuojantys veiksniai
Psichinį atsparumą formuojantys veiksniai, pagal U.Bronfenbrenner‘io ekologinės teorijos modelį, tiriami ir analizuojami trijose srityse – asmenybė, šeima, bendruomenė. Kaip rodo tyrimai, kiekvienoje paminėtoje srityje psichinį atsparumą galinčių stiprinti veiksnių yra pakankamai daug. Pateiksime veiksnių, kurie tyrimuose dažnai minimi kaip teigiamai susiję su jaunų žmonių psichinio atsparumo formavimusi, pavyzdžius kiekviename ekologinės teorijos lygyje.
Asmenybės lygyje:
-teigiamas savęs vertinimas
-geras (lengvas) temperamentas
-pasitikėjimu grįstų santykių siekimas
-gebėjimas mylėti ir atsižvelgti į kitų žmonių interesus
-autonomiškumas (savarankiškumas)
-altruizmas
-nusiteikimas būti laimingu
-tikėjimas kad gyvenimas yra prasmingas
-humoro jausmas
-optimizmas
-atkaklumas
-savo pasiekimų vertinimas (mažos sėkmės taip pat yra svarbios)
-intelektualiniai įgūdžiai
-gebėjimas kontroliuoti impulsus
-gebėjimas paprašyti pagalbos
-sudėtingų situacijų sprendimo įgūdžiai
ir kt.
Šeimos lygyje:
-nuoseklus, emociškai atsakingas tėvų rūpinimasis vaiku
-ugdymo stilius, pasireiškiantis šiltu bendravimu ir aiškiomis leistino elgesio ribomis
-stiprus pozityvus vaiko ryšys bent su vienu iš tėvų (jeigu nėra tėvų, tai su kitu svarbiu suaugusiu žmogumi)
ir kt.
Bendruomenės lygyje:
-didelis socialinės paramos tinklas (kurį gali sudaryti jauną žmogų palaikantys šeimos nariai, mokytojai, socialiniai darbuotojai, treneriai ir kt.)
-smurto nebuvimas aplinkoje
-pozityvūs šilti ryšiai su bendraamžiais (prisirišimas prie antisocialios bendraamžių grupės vertinamas kaip rizikos veiksnys)
-įsitraukimas į papildomo mokymosi veiklas
-pozityvūs ryšiai su mokykla, bendruomene ir jos kultūra
ir kt.
Žmogaus psichinio atsparumo sistema
Norint išsiaiškinti konkretaus žmogaus psichinį atsparumą, reikia nustatyti kokius įgūdžius, savybes, aplinkos resursus šis žmogus yra suformavęs individualiame, šeimos ir visuomenės lygiuose ir kaip šiuos savo gebėjimus taiko praktiškai spręsdamas sudėtingas situacijas.
Reagavimas skirtingų sudėtingų situacijų metu gali pareikalauti skirtingų žmogaus gebėjimų, asmenybės ypatumų ar aplinkos resursų, todėl su tam tikromis situacijomis sėkmingai besitvarkantis žmogus, gali patirti sunkumų kitokio pobūdžio situacijų metu. Žmogaus gebėjimas atsižvelgti į skirtingų sudėtingų situacijų ypatumus ir tinkamai pritaikyti savo įgūdžius, resursus taip pat yra svarbus apsaugantis veiksnys.
Tyrimai rodo, kad žmogaus psichinis atsparumas yra dinamiškas procesas – formuojasi gyvenimo eigoje ir gali skirtis skirtingais gyvenimo etapais.
Ypatingai sudėtingos situacijos arba kelių tuo pačiu metu neigiamai veikiančių situacijų išgyvenimas yra išbandymas žmogaus patikrinantis žmogaus suformuotos psichinio atsparumo veiksnių sistemos pajėgumą apsisaugoti ir užtikrinti sėkmingą tolesnį funkcionavimą ir vystymąsi.
Psichinio atsparumo požiūrio taikymas praktikoje
Vertinant konkretaus žmogaus ar žmonių grupės psichinį atsparumą, dėmesys pirmiausiai atkreipiamas ne į rizikos veiksnius ar nesėkmingos adaptacijos aplinkoje patirtą žalą (nors šie veiksniai taip pat aktualūs ir yra įvertinami), bet į apsaugančius veiksnius – stipriąsias savybes, išugdytus gebėjimus ir turimus gyvenamos aplinkos resursus, kurie gali padėti sėkmingiau pasipriešinti neigiamai veikiančių situacijų poveikiui.
Mokslininkai teigiamai vertina jauno žmogaus galimybes išvystyti savo individualią apsaugančią psichinio atsparumo sistemą – ugdyti psichinį atsparumą stiprinančius gebėjimus ir asmenybės savybes, identifikuoti ir plėsti reikalingų aplinkos resursų sąrašą.
Duomenys apie vaikų ir paauglių psichinį atsparumą formuojančius gebėjimus, asmenybės ypatumus, aplinkos resursus ir jų tarpusavio ryšius, leidžia geriau suprasti ir bendruosius vaikų ir paauglių vystymosi poreikius.
Ypatingai svarbus tėvų, šeimos, specialistų pozityvaus bendravimo, nuoseklaus vadovaujančio dalyvavimo indėlis vaiko vystymosi procese – žinodami informaciją apie psichinio atsparumo svarbą, tėvai, vaiku besirūpinantys specialistai gali pozityviai paveikti vaiko ar paauglio psichinio atsparumo veiksnių formavimąsi.
Dirbant jau įvykusios neigiamos situacijos poveikio fone ir taikant psichinio atsparumo požiūrį, taip pat akcentuojama ne tiek tai, kas yra blogai, bet išryškinamos stipriosios jauno žmogaus savybės ir gebėjimai, turimi resursai – tai padeda išsaugoti sudėtingą situaciją išgyvenantiesiems savęs vertinimą, sudaro sąlygas įžvelgti savo turimais gebėjimais pagrįstus pozityvius situacijos sprendimus, padeda suprasti savo stipriųjų sričių reikšmę gyvenime, gali suteikti impulsą toliau tobulėti, stiprinti jau turimus gebėjimus ir ugdyti naujus.
Pirminės prevencijos procesas psichinio atsparumo srityje yra susijęs su jaunų žmonių normas atitinkančio vystymosi užtikrinimu, taip pat psichinį atsparumą stiprinančių asmenybės savybių, požiūrių, vertybių sistemos, bendravimo ir kitų konkretaus žmogaus ar žmonių grupės pažeidžiamumą mažinančių gebėjimų formavimu.
