1. Stilius
Jeigu ketinate baldą įsigyti Lietuvoje, svarbu žinoti, kokio laikmečio ir stiliaus jo norėtumėte. Žinoma, kuo senesnis baldas, tuo jis ne tik retesnis, bet ir brangesnis.
Kaip tegiama puslapyje „12 kėdžių“, mūsų šalyje seniausi baldai skaičiuoja XIX a. paskutiniuosius dešimtmečius, o prie senesnių sąrašo taipogi įrašomi ir XX a. 4 dešimtmečio baldai.
2. Medžio rūšis
Iš kokio medžio pagamintas jūsų norimas baldas? Tai irgi yra svarbus kriterijus, kodėl vieno stalo ar spintelės kaina bus mažesnė, o kito gerokai didesnė. Brangiausiais įvardijami yra ąžuolo, uosio, klevo, raudonmedžio ir riešutmedžio. Vieni pigesnių yra pušys, eglės, tuopos, drebulės. Taipogi gryno medžio baldai yra laikomi „tauresniais“ nei tie, kurių paviršius yra padengtas, pavyzdžiui, laku.
3. Baldo būklė
Žinoma, jeigu perkate baldą, jūs norite, kad jis ne tik taptų namų puošmena, bet ir atliktų savo funkciją. Geriausia būtų, kad kartu su jumis baldą apžiūrėtų ir specialistas ar restauratorius, bet jeigu to negalite padaryti, žiūrėkite, ar baldui reikia tik kosmetinio pataisymo, ar kur kas rimtesnio. Jeigu matote, kad galima apsieiti su pirmuoju variantu, tuomet nebijokite įsigyti tokio baldo.
4. Kiekis
Kaip sužinoti, ar vintažinis baldas turi papildomų tokių pačių variantų? Pasirodo, yra labai paprastas būdas. Kuo jis masyvesnis, tuo taip pat didesnė tikimybė, kad baldas yra vienetinis. Masinė baldų gamyba atsirado tik tarpukario Lietuvoje, tad jeigu jis buvo pagamintas žymiai anksčiau - mažai tikėtina, jog kas nors turės tokį patį.