Gyvenimas sostinėje bent jau kol kas nepakeitė prieniškio charakterio. Atlapaširdis treneris, su 10 tūkst. gyventojų turinčio miestelio komanda ketverius metus drebinęs šalies krepšinio padangę, išliko toks pat tiesus bei atviras ir apsivilkęs „Lietuvos ryto“ logotipu pažymėtą sportinį kostiumą.
47-erių specialistas su visu vasarą performuotu Vilniaus klubo trenerių štabu trečiadienį stebėjo pirmas naujų savo auklėtinių pratybas.
Po eilinio nesėkmingo sezono „Lietuvos ryto“ vadovams pasiryžus radikalioms permainoms, ekipoje liko vos keturi žaidėjai ir vienintelis treneris – Arvydas Gronskis.
Kartu su V. Šeškumi iš „Prienų“ ekipos atvyko krepšininkai Artūras Valeika ir Mindaugas Lukauskis, klubo darbuotojų sąrašą papildė ilgametis trenerio bendražygis Aurimas Bartuška.
Paprastas kaip du kart du, užtat veiksmingas žaidimas ir emocingas vairininkas greta aikštės – tokia buvo „Prienų“ vizitinė kortelė daugelį metų, todėl niekas neabejoja, kad kitame sezone panašų vaizdelį regės ir Vilniaus krepšinio mėgėjai.
„Kažkiek Prienų dvasios kartu su treneriu čia tikrai persikėlė“, – patikino M. Lukauskis.
„Mūsų žaidimas dabar turbūt keisis. Iš vienos pusės, bus įdomu, iš kitos – reikės sunkiai dirbti“, – spėjo vienas iš ekipoje likusių senbuvių Martynas Gecevičius.
Pats V. Šeškus teigia ketinantis savo krepšinio filosofiją pritaikyti prie gerokai universalesnės „Lietuvos ryto“ sudėties.
„Žaisti taip, kaip žaisdavo „Prienai“, čia mes negalėsime. Dirbdamas ten tiesiog niekada neturėjau tokių vidurio puolėjų. Bet momentais tikrai pamatysite panašų žaidimą. Tas „prieniškumas“ vis tiek prasiverš“, – į naujus iššūkius žvelgė „Lietuvos ryto“ strategas.
Tarp pastarųjų bus ne tik kova dėl Lietuvos krepšinio lygos (LKL) aukso bei Europos taurės. Visą karjerą Prienuose praleidusiam specialistui teks prisitaikyti ir prie išaugusio dėmesio ir atsakomybės, o taip pat gilinti savo anglų kalbos žinias – vienintelis legionierius, kurį V. Šeškui iki šiol teko treniruoti Prienuose, buvo puikiai lietuviškai kalbantis estas Siimas-Sanderis Vene.
– Sutinkate, kad „Žalgirio“ sudėtis kitą sezoną bus solidesnė nei „Lietuvos ryto“? – paklausėme V. Šeškaus
– Kodėl? Taip, jų startinis penketas – tikrai neblogas. Bet ką reiškia solidesnė sudėtis? Pažiūrėsime, kaip mums seksis klijuoti savo žaidimą. Manau, viskas bus gerai. Daugybę kartų solidesnė komanda atvažiuodavo ir pralaimėdavo silpnesnei. Duok Dieve, kad jie atsipalaiduotų ir galvotų kaip jūs.
– Kuris praradimas šią vasarą „Lietuvos rytui“ buvo skaudžiausias?
– Norėjau matyti komandoje ir Darių Songailą, ir Eimantą Bendžių. Su vienu kažkaip nesusikalbėjome, o Songaila, kaip patys žinote, Kaune turi jauną merginą, statosi namą. Reikėjo pasiūlyti žymiai daugiau, kad jis liktų Vilniuje.
– Nusprendėte neskolinti kitai komandai savo sūnaus Edvino. Bandysite rasti jam daugiau žaidimo laiko?
– Tai buvo vienas sunkiausių dalykų. Žiūrėsime, kaip bus sezonui įsibėgėjus. Jam tikrai reikia žaisti, matysime, ar pavyks užsitarnauti minučių aikštėje. Jeigu ne, galbūt sezono viduryje reikės Edviną paskolinti. Tikrai negali būti taip, kad atėjęs tėvas imtų „stumti“ savo sūnų. Aš taip negalėsiu elgtis.
– Nemanote, kad ekipos naujokas Kirilas Natiažko yra priaugęs per daug svorio?
– Kai pasirašėme sutartį, jis svėrė 115 kg. Kuomet jis su Ukrainos rinktine lankėsi Klaipėdoje, atsistojęs šalia jo pasijaučiau kaip nykštukas, nors pats sveriu 100 kg. Klausimas, ar jam reikia numesti šiek tiek kilogramų, ar kaip tik iš jo reikia daryti antrą Sofoklį Schortsanitį. Žiūrėsime, kaip jis jausis aikštėje, treniruotėse.
– Pirmą kartą treniruosite lietuviškai nesuprantančius legionierius. Kaip ketinate peržengti kalbos barjerą?
– Galbūt reikia susitarti, kad visa komanda išmoktų kalbėti ispaniškai (juokiasi – DELFI). Jei rimtai, krepšinio terminus aš suprantu ir angliškai. Tiesiog kai trūksta praktikos, pradedi bijoti kalbėti. Mes jau sutarėme, kad nuo kitos savaitės pradėsime mokytis ir po truputį tobulėsime. Užsieniečių komandoje nėra tiek daug, Travisas Leslie yra žaidęs Lietuvoje, jau šiek tiek gaudosi. Taip, pradžioje bus sunku. Bet kai aš pradėsiu rėkti, jie tikrai supras (juokiasi – DELFI).
– Naują kapitoną patikėsite išrinkti žaidėjams?
– Nežinau, apie tai nekalbėjome. Aš už tai, kad rinktų patys žaidėjai. Šiaip ar taip, manau, kad šiai dienai komandoje labai daug pretendentų nėra, nes tas krepšininkas turi būti vienas iš lyderių, žmogus, kurį visi gerbtų.
– Kaip jūs pats jaučiatės išmainęs nedidukus Prienus į šalies sostinę?
– Nieko labai neįprasto nepastebėjau. Tik šiąnakt pusę nakties nemiegojau, buvo šioks toks jauduliukas prieš pirmą treniruotę. Neįprastas gal tik dėmesys, kurio susilaukiame: ir iš žiniasklaidos, ir iš vadovų. Visą gyvenimą pats ieškodavau pinigų klubui, o dabar viską gaunu kaip ant lėkštutės. Pavyzdžiui, klubas tiek rūbų man pasiuvo, kiek per visą gyvenimą nesu turėjęs (juokiasi – DELFI). Kol kas nuotaika labai gerai, puikiai sutariu ir su klubo prezidentu (Gedvydu Vainausku – DELFI), ir su direktoriumi (Martynu Purliu – DELFI).
