Lieknesnis, išryškinęs raumenis, įgavęs kultūristo figūrą: Ž. Savickas dabar nebeprimena Kalno – savo kolegos galiūno iš Islandijos Hafthoro Bjornssono suvaidinto serialo „Sostų karai“ personažo.
Bet 41-erių veterano išoriniai pokyčiai dar nereiškia jo karjeros galiūnų sporte pabaigos.
„Tikiuosi grįžti į pergalių ir rekordų kelią“, – pareiškė biržietis, gyvenantis Vilniuje.
Posūkis į politiką praėjusio spalio Seimo rinkimuose mandato jam neatnešė, tad Ž. Savickas teigia dabar visą savo laiką skiriantis reabilitacijai po traumų ir pasiruošimui kitam sezonui.
„Tie vizualūs pasikeitimai, kuriuos matote, skirti pagerinti sveikatą ir savijautą, o ne išvaizdą. Viskas tam, kad kitais metais būčiau stipresnis nei kada nors anksčiau“, – aiškino galiūnas, dažnai tituluojamas stipriausiu planetos žmogumi.
Net ir toks vardas neapsaugo nuo traumų: sportininką jos kankino daugiau nei metus, kol galutinai surietė į ožio ragą praėjusį pavasarį.
Kovą JAV Ž. Savickas aštuntą kartą laimėjo prestižines „Arnold Strongman Classic“ varžybas, bet teigia jau tuomet jautęs, jog kažkas nėra tvarkoje: prieš turnyrą kentėjo nugara, startavus įplyšo sausgyslė, o grįžus į Lietuvą ėmė atrofuotis visos kairės kūno pusės raumenys.
Pasak galiūno, bėdos prasidėjo seniau: nuo dar 2015 metų „Arnold Strongman Classic“ varžybose patirtos kaklo traumos.
Ž. Savickas likimo ironija vadina faktą, jog tąsyk liko antras, aplenktas amerikiečio Briano Shaw, o šiemet pasiekė revanšą.
„Sportas kartais keistas: 2015 metais buvau idealios formos, bet nelaimėjau, šiais metais buvau gal 20 proc. silpnesnis, bet tapau nugalėtoju“, – galvą kraipė atletas.
O po pasirodymo „Arnold Strongman Classic“ jo sportinė forma smigo žemyn dar didesniu tempu.
Balandį lietuvis ketino dalyvauti pasaulio čempionate Botsvanoje. Ž. Savickas teigia buvęs pasiruošęs atsisveikinti su sportu, jei pergalė būtų iškovota ir Afrikoje. Tačiau į Juodąjį žemyną jis net neišvyko.
„Ne vienerius metus galvoju apie pabaigą, bet niekaip nepavyksta pasitraukti taip, kaip planuoju. Noriu to paties sezono metu laimėti ir „Arnold Strongman Classic“, ir pasaulio čempionatą. Tikėjau tai padaryti šiemet, tokiu atveju jau būčiau atsisveikinęs. Bet dabar viskas nusikelia į ateitį“, – dėstė keturiskart planetos čempionas.
Į varžybas jis jau sugrįžo, bet lietuvio rezultatai kol kas toli nuo anksčiau demonstruotų galimybių ribos.
Praėjusį savaitgalį Niukasle (Didžioji Britanija) vykusiame „Ultimate Strongman World Championships“ turnyre Ž. Savickas liko tik septintas tarp dvylikos galiūnų, nors šioje kompanijoje nebuvo pačių rimčiausių ilgamečių Lietuvos atstovo konkurentų.
„Tęsiasi aktyvi reabilitacija: daug pavyko padaryti, bet reikės dar ne vienos savaitės ar net mėnesių, kol pasieksiu tokią formą, kokią turėjau 2015 metais“, – aiškino sportininkas.
Pakeitęs mitybą, galiūnas vienu metu buvo numetęs apie 30 kg ir svėrė „vos“ 150 kg.
Ruošdamasis sugrįžimui, jis išaugino masę dešimčia kilogramų, bet vis tiek nepasiekė anksčiau jam būdingų apimčių. Ar tai netampa kliūtimi siekti aukščiausių rezultatų varžybose?
„Iki kito sezono pradžios aš svorį dar padidinsiu – iki maždaug 170 kg. 150 kg – tai jau tikrai neįprastas svoris galiūnų sportui. Jėgos trūkdavo, užtat gerokai išaugo greitis ir ištvermė: rungtį baigdavau net nesušilęs. Todėl svorį reikia reguliuoti atsižvelgiant į tai, kokios rungtys numatytos varžybose“, – sakė Ž. Savickas.
O pats stipruolis prieš save regi tris tradicinius banginius, kuriuos norėtų sumedžioti kitą sezoną. Ž. Savickas viliasi kitą pavasarį laimėti „Arnold Strongman Classic“, pasaulio galiūnų čempionatą ir eilinį kartą pagerinti savo mėgstamiausios rungties – rąsto kėlimo – planetos rekordą.
„Negaliu garantuoti, kad tikrai spėsiu visiškai atsigauti, bet tokių vilčių yra. Jeigu įvykdysiu visas užduotis, tuomet bus galima pagalvoti ir apie karjeros pabaigą“, – užbaigė veteranas.
Kitais metais „Arnold Strongman Classic“ kovo 2-5 d. tradiciškai vyks Kolambuse (JAV), o pasaulio pirmenybes vėl turėtų priimti Botsvana.
