Teko linkėti nesėkmės tėvynainiui
„Svarbiausia bus susitvarkyti su jauduliu“, – pažymėjo Lietuvos rinktinės kapitonas Paulius Gintautas.
Tautiečių akivaizdoje jis su komandos draugais čiuoš po šešerių metų pertraukos. O nuo paskutinio nacionalinės ekipos pasirodymo šalies sostinėje prabėgo jau visas dešimtmetis.
2014-aisiais lietuviai Vilniuje pelnė trečio pagal pajėgumą planetos pirmenybių diviziono bronzą, 2018-aisiais Kaune pirmą sykį jį laimėjo, pakildami laipteliu aukščiau.
Bet pernai išsilaikyti IA divizione, iš kurio sėkmės atveju jau keliaujama į elito kompaniją, nepavyko.
Dabar komanda mėgins išnaudoti tribūnų paramą, kad atsikovotų prarastą teritoriją.
Šeštadienį prasidedančiame turnyre taip pat rungsis Ispanija, Nyderlandai, Estija, Kinija ir Ukraina. Būtent pastaroji bus pagrindinė šeimininkų konkurentė kovoje dėl pirmos vietos ir vienintelio kelialapio aukštyn – jei tik pagalio tarp kojų nekyštels etatiniai varžovai estai ar paslaptingi kinai, nusprendę daugiau nebesiremti „natūralizuotais“ žaidėjais iš Šiaurės Amerikos.
Su dviem būsimais priešininkais lietuviai jau pasimatavo kontrolinėse rungtynėse – Estiją pranoko 3:1, o Kaune pastaruoju metu stovyklavusiai Ukrainos ekipai nusileido 2:5.
„Pasiruošimas buvo visai geras, draugiškose rungtynėse pamatėme, ką mokame ir ko dar trūksta. O trūksta pirmiausia Nerijaus Ališausko“, – sakė puolėjas Emilijus Krakauskas.
Garsiausio dabartinės rinktinės žaidėjo sezono klube kulminaciją jo bendražygiai Lietuvoje sekė draskomi prieštaringų jausmų.
32-ejų gynėjo atstovaujama „Spišska Nova Ves“ komanda, pernai pelniusi Slovakijos pirmenybių bronzą, šiemet buvo laikoma finalo serijos favorite, bet netikėtai kapituliavo prieš „Nitra“ ledo ritulininkus „sausu“ santykiu 0:4.
Paskutinį mačą N. Ališausko klubas po pratęsimo pralaimėjo trečiadienį – nors ir be geisto titulo, elektrėniškiui atsivėrė galimybė suspėti grįžti į tėvynę iki čempionato starto. Tik kol kas neaišku, ar šeštadienį jis žais pirmoje akistatoje su Ispanija.
Beje, tiesiai į Lietuvą iš Slovakijos galės pasukti ir N. Ališausko bendraklubis iš Ukrainos Igoris Merežka.
„Nerijus turbūt yra nusivylęs dėl to, kaip baigėsi sezonas klube, bet mums jis bus didelė paspirtis. Jis yra žaidęs aukščiausiu lygiu Europoje, jis yra komandą stabilizuojanti jėga ir aikštėje, ir rūbinėje. Be to, reikšminga figūra tiek turint kiekybinį deficitą, tiek ir persvarą“, – komentavo lietuvius treniruojantis kanadietis Ronas Pasco.
Neįprasta rokiruotė štabe
52-ejų specialistas kol kas nėra paskelbęs galutinės komandos sudėties pasaulio čempionatui – tai žada padaryti penktadienį po paskutinės treniruotės „Twinsbet“ arenoje.
Netekčių lietuviai neišvengė – dėl traumos žaisti pirmenybėse negalės Arnoldas Bosas, o Jaunius Jasinevičius pats nusprendė neberungtyniauti rinktinėje.
Užtat pastiprinimo sulaukė trenerių štabas – R. Pasco patarimus kartu su Mindaugu Kieru, Arūnu Aleinikovu bei Simu Baltrūnu dalins ir jo tautietis Danielis Lacroix.
Įdomu, jog 2019-aisiais šis kanadiečių duetas jau dirigavo Lietuvos komandai – tik R. Pasco tuomet pats buvo savo kolegos asistentas.
„Labai džiaugiuosi, kad Danas galėjo atvykti. Jis – puikus treneris ir asmenybė. Pareigos mažai ką reiškia, svarbiausia yra turinys – o šiuo aspektu mūsų štabas smarkiai sustiprėjo“, – patikino R. Pasco.
Turnyrui Vilniuje jo auklėtiniai ruošėsi nuo balandžio pradžios, prie stovyklos prisijungiant vis naujiems sezonus klubuose baigusiems žaidėjams.
„Nėra taip, kad kiekvieną kartą susibūrę viską pradedame nuo nulio. Taigi, lyginant su praėjusiais metais, komandos žaidimas dramatiškai nesikeis. Bet, žinoma, keičiasi žaidėjai – pritaikome savo taktiką turimiems ledo ritulininkams, kad išpeštume kuo daugiau naudos“, – apie pageidaujamą žaidimo braižą atsiliepė R. Pasco, pridūręs, jog šįsyk daug dėmesio skirta daugumos realizacijos bei mažumos neutralizacijos brigadoms.
Kita vertus, patys ledo ritulininkai viliasi, kad Vilniuje jie nuolat turės „šešto žaidėjo“ pranašumą.
Nors šeimininkų statusas – lazda su dviem galais.
Išlaidos – gausios, bet prasmingos
„Atsakomybė žaidžiant namuose – tikrai didesnė. Turėsime keletą jaunesnių žaidėjų – mes, veteranai, privalėsime juos tinkamai nuteikti, nuraminti. Pats atsimenu, kaip prieš dešimt metų čia, Vilniuje, debiutavau rinktinėje – buvau jauniausias žaidėjas, visas drebėjau pamatęs tiek žmonių.
Bet Dainius Zubrus labai padėjo, paaiškino, kad čia – tik žaidimas, reikia tiesiog daryti savo darbą ir jausti malonumą. Ir dabar tikimės pilnos arenos bei jos pagalbos“, – kalbėjo P. Gintautas.
„Žaidžiant namuose tikrai būna jaudulio, bet palaipsniui jis virsta energija. Kai tūkstančiai žmonių šaukia už mus, apima su niekuo nepalyginamas jausmas“, – pridūrė vienas pagrindinių komandos ramsčių, vartininkas Mantas Armalis.
Per ledo ritulio varžybas „Twinsbet“ arenos tribūnos kiek susitraukia – sumontavus bortus jose lieka 7,5 tūkst. vietų.
„Dauguma žiūrovų bilietus perka rungtynių dieną. Bet šiuo metu išankstinės prekybos rezultatai yra gal 40-50 proc. geresni nei buvo 2018-aisiais Kaune“, – teigė turnyro organizacinio komiteto vadovas Remigijus Valickas.
Rengėjų komandoje iš viso darbuojasi apie 80 žmonių.
Lyginant su praeityje Lietuvoje vykusiais turnyrais, šio čempionato kaštai gerokai išaugo ir sudaro maždaug 800 tūkst. eurų. Iš valstybės biudžeto asociacija „Hockey Lietuva“ varžybų organizavimui gavo 200 tūkst. eurų, panašiai – iš Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF). O iš Vilniaus savivaldybės – tik dešimtąją šios sumos dalį.
Vis dėlto tikimasi, kad išlaidos – tikslingos.
„Manęs gatvėje niekas autografų tikrai nepradėjo prašyti, bet atrodo, kad visi tie Lietuvoje rengti turnyrai pritraukė daugiau jaunimo į ledo ritulį“, – pastebėjo P. Gintautas.
Tai pabrėžia ir „Hockey Lietuva“ prezidentas D. Zubrus. Ir ne tik tai – buvęs ilgametis NHL lygos žaidėjas turi konkrečią užmačią.
Tikisi Vilniaus politikų reakcijos
„Matome, kiek dėmesio gauname per čempionatus Lietuvoje, kaip išauga ledo ritulio paklausa. Po turnyrų visada sulaukiame žmonių klausimų, kur jie galėtų ateiti pažaisti, kur atvesti savo vaikus.
2018-aisiais Kauno meras pažadėjo, kad mieste atsiras nauja ledo arena, taip ir įvyko. Šio čempionato tikslas – paskatinti Vilnių taip pat pastatyti naują ledo ritulio areną, nes jos labai reikia. Projektas yra, tikimės, kad bus ir statybos. Dėl to ir sugalvojome atvežti šį čempionatą čia“, – neslėpė D. Zubrus.
2021-aisiais tūkstančio vietų ledo arena buvo suprojektuoja Liepkalnyje, bet statybiniai kranai ten iki šiol nepasirodė.
Tad D. Zubraus čempionato metu veikiausiai laukia susitikimai su sostinės politikais.
Susitiks jis ir su kita gyva šalies ledo ritulio legenda – atvykti į Vilnių pažadėjo JAV gyvenantis Darius Kasparaitis, bent dalį rungtynių stebėsiantis iš tribūnų.
2018 metais abu NHL veteranai pirmą ir paskutinį kartą suvienijo jėgas aikštėje – komandoje, kurioje dar žaidė tokie ledo ritulininkai kaip M. Kieras, Artūras Katulis, Rolandas Aliukonis, Pijus Rulevičius. Daliai jų tai buvo paskutinis šokis ant ledo, vainikuotas aukso medaliais.
Kaip D. Zubrus vertina dabartinės rinktinės pajėgumą?
„Prieš šešerius metus Kaune turėjome D. Kasparaitį, kitų veteranų, kurie jau pasitraukė nuo ledo. Dabar rinktinė – gerokai pasikeitusi, bus žaidėjų, kuriuos ir man pačiam įdomu pamatyti. Nesame didelė ledo ritulio šalis, pasirinkimas – atitinkamas. Bet jaunoji karta auga, tobulėja.
Pernai aukštesniame divizione sužaidėme ne taip, kaip norėtųsi, todėl lūkesčiai dabar – laimėti ir grįžti atgal. Varžovai, aišku, bus stiprūs, bet žinau, kad vyrai apie mėnesį intensyviai ruošiasi tik pergalėms. Manau, esame pajėgūs laimėti visas rungtynes“, – optimistiškai nusiteikęs „Hockey Lietuva“ vadovas.
2024 IIHF pasaulio ledo ritulio čempionato I diviziono B grupės Lietuvos rinktinės tvarkaraštis:
- balandžio 27 d., 16:00 val. Lietuva – Ispanija
- balandžio 28 d., 16:00 val. Lietuva – Estija
- balandžio 30 d., 19:30 val. Lietuva – Nyderlandai
- gegužės 1 d., 19:30 val. Lietuva – Kinija
- gegužės 3 d., 19:30 val. Lietuva – Ukraina
