„Ši sutartis parengta pagal formulę „du plius pusmetis“ - tai reiškia, kad, jei per dvejus metus jo nepratęsiu, prieš atsisveikindamas įsipareigoju padirbėti dar pusmetį, kad klubas turėtų laiko susirasti naują trenerį“, - dienraščiui „Kauno diena“ sakė A. Skarbalius.
Pateikiame sutrumpintą A. Skarbaliaus interviu „Kauno dienai“.
– Ar naujas kontraktas – jokia staigmena?
– Buvo įvairių planų, bet jei kryptingai dirbi, anksčiau ar vėliau sulauki rezultato. Tik svarbu, koks jis. Klubo vadovai įvertino mano darbą. Malonu, kad tai įvyko anksčiau, nei svajojau.
– Kaip sutiko nauja „Brondby IF“ karta? Tau – tik 38-eri metai.
– Ar tai reiškia, kad esu per jaunas? Kai atėjo Michaelis Laudrupas, jam tebuvo 37-eri ir jis nebuvo treniravęs nė vieno klubo. Aš turiu penkerių metų vyriausiojo trenerio darbo patirtį. Komanda priėmė labai gerai, su kai kuriais futbolininkais esu žaidęs.
– Daugumai Lietuvos futbolo specialistų ir aistruolių esi tinkamiausias kandidatas į Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio pareigas. Ką manai apie tai?
– Lietuvos futbolo federacijos atstovai man skambino, kai derybos su „Brondby IF“ buvo beveik baigtos. Jei būtų paskambinę anksčiau, būtume svarstę įvairius variantus.
– Tikriausiai girdėjai apie federacijos ir rinktinės vadovų nesutarimus su patyrusiais rinktinės žaidėjais – Mariumi Stankevičiumi, Deividu Šemberu, Tomu Danilevičiumi. Kaip manai, kokios nesusikalbėjimo priežastys?
– Vyksta nenormali komunikacija. Nenormalu, kai federacijos vadovai ir rinktinės treneriai ką nors viešai kaltina. Yra nerašyta taisyklė: nei žaidėjai, nei vadovai, nei treneriai savo problemų viešai nesprendžia, juolab neaptarę jų pirmiausia savam rate. Badymas pirštais į kitus – labai neetiškas dalykas. Žaidžiau vienoje ekipoje su Raimondu Žutautu, gyvendavome viename kambaryje, pažįstu ir Liutaurą Varanavičių.
Nesuprantu, kaip galima viešai kaltinti žaidėjus? Ypač tada, kai šaukštai – jau po pietų. Tai – labai labai žemas lygis. Žinau, koks nedėkingas yra trenerio darbas, nes – laimi žaidėjai, o pralaimi treneriai. Trenerio užduotis – išspausti maksimumą iš kiekvieno žaidėjo. Tą galima padaryti tik tada, kai žaidėjai pasirengę galvą guldyti už trenerį ir komandos draugus. Kiek žaidėjų dabar guldytų galvą už R. Žutautą ar L. Varanavičių?
– Ištraukus 2014 metų pasaulio futbolo čempionato atrankos burtus, federacijos vadovai pareiškė, kad galbūt reiktų aukoti šį varžybų ciklą ir ugdyti jaunimą.
– Tai gerai žinoma funkcionierių giesmė, kai norima visą naštą perkelti ant žaidėjų pečių. O labiausiai reikia strategijos, kurios pagrindinis tikslas – nacionalinė rinktinė. Kad ir kiek jaunų žaidėjų surinktume, bet jei nebus futbolo kultūros propaguotojų, patyrusių žaidėjų, nieko gero nepasieksime. Žalias jaunimas gali puikiai sužaisti vienas ar dvejas rungtynes, bet rinktinei turi atstovauti geriausi futbolininkai. Geriausi ne vardais ar titulais, bet tie, kurie konkrečiu laikotarpiu yra aukščiausio meistriškumo. Su jais tobulės ir jaunimas, cementuosis kolektyvas.
