„Viešnagė Vilniuje šiuo metu negalėjo geriau sutapti. Vien mintis išgyventi rungtynes čia, Vilniuje, tarp išdidžių lietuvių, buvo saldi. Netgi apsipratus šalyje, lietuvių aistra krepšiniui mane stebina iki šiol. Jie tai yra ne sportas, apie kurį galima diskutuoti, bet tiesiog religija“, - pripažįsta žurnalistas Iban Rais straipsnyje basketsession.com.
Šeštadienio vakarą prieš pat bronzinę kovą Madride jis nusprendė praverti „savo atmosfera per nacionalinės krepšinio rinktinės rungtynes garsėjančio“ Vilniaus baro „Piano Man“ duris.
Baras pilnutėlis ir greitu žvilgsniu perbėgus susirinkusius nesunku pasakyti, kad čia įžengė vienintelis prancūzas.
„Skamba Prancūzijos himnas. Minia aplink mane yra labai pagarbi: nei švilpimo, nei įžeidimų. Tačiau per anksti nesidžiaugiu“, - pripažįsta autorius.
Nors rungtynių taškų sąskaitą atidarė prancūzai, po pirmųjų lietuvių taškų, kuriuos įmetė Jonas Valančiūnas, baras suošia: „Nemoku lietuviškai, bet nugirstu keletą žodžių. Kai mano stalo kaimynai kalba apie „Raptors“ centrą, Sabonio vardas čia minimas taip pat dažnai“.
Šalia žurnalisto sėdėjęs Karolis jam paaiškina, kad Lietuvoje J. Valančiūną žmonės lygina su Arvydu Saboniu. „Sabas čia yra legenda, gyvas dievas“, - paaiškinama straipsnyje.
Lietuviai, kaip iš baro lankytojų sužinojo žurnalistas, mėgsta ir brolius Darjušą bei Kšyštofą Lavrinovičius, kurie esą draugiškai bendrauja su gerbėjais.
Pasak žurnalisto, rungtynėms įsibėgėjant ant 22-ejų J. Valančiūno pečių „užgriuvo visos tautos viltis“. Tačiau lietuvių viltys dužo po paskutinių 20 kovos sekundžių, kurios truko turbūt 10 minučių.
„Lietuviai sukrėsti, priblokšti. Šitą medalį jie jau laukė rankose. Pastebiu keletą kaltinančių žvilgsnių, bet nieko daugiau. Baras ištuštėja greičiau nei prisipildė“, - įspūdžiais dalijasi prancūzas.
DELFI primena, kad Lietuva Ispanijoje vykstančiame Pasaulio krepšinio čempionate kovoje dėl bronzos nusileido Prancūzijai rezultatu 93:95.
