Net jei negalite įsivaizduoti, kad jūsų šeima gali subyrėti, visada pravartu pasidomėti tiek savo teisėmis skyrybų atveju, tiek instrumentais, galinčiais palengvinti nemalonias procedūras. Pavyzdžiui, prieš vedybas arba iškart po jų sudaryta vedybų sutartis gali supaprastinti skyrybų procesą ir padėti apsaugoti asmeninį turtą.
Vedybų sutartis padeda apsaugoti turtą
Vedybų sutartis – sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant atskirai, tačiau dar santuokos nenutraukus. Vedybų sutarčių registrui sudarytas vedybų sutartis pateikia ją patvirtinęs notaras. Skyrybų atveju į teismą reikia kreiptis ir turint vedybų sutartį.
Vedybų sutartis gali padėti kiekvienam sutuoktiniui skyrybų atveju apsaugoti savo turtinius interesus, iki santuokos ar santuokos metu įgytam turtui nustatant ne bendrosios jungtinės nuosavybės, o asmeninės nuosavybės teisinę formą. Be to, vedybų sutartis gali padėti apsaugoti turtą, jei, pavyzdžiui, sutuoktiniai nustatė norimą teisinį režimą ne visam turtui, o jo daliai.
Sutartyje galima numatyti, kad tokiu atveju turtas būtų išieškomas ne iš sutuoktinių bendros nuosavybės ar pajamų, bet iš vieno sutuoktinio. Taip galima apsaugoti tiek asmeninį, tiek šeimos turtą. Dėl šių priežasčių teisininkai vedybų sutartį pataria pasirašyti visuomet.
Jeigu vedybų sutartis buvo pasirašyta, turtas skyrybų atveju bus dalijamas sutartyje numatytomis sąlygomis. Nesant vedybų sutarties turtas dalijamas bendru sutuoktinių sutarimu, o nesant sutuoktinių bendro sutarimo turtą dalija teismas, vadovaudamasis Civiliniame kodekse (CK) įtvirtintomis taisyklėmis. Dalis turto pagal CK pripažįstama nedalytinu, pavyzdžiui, nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti skirti daiktai.
Prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių šablonus galima rasti Nacionalinės teismų administracijos internetinėje svetainėje.
Teismo sprendimu padalijamas būna turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki sutuoktiniams pradedant gyventi atskirai.
Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui turto dalį pinigais.
Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, sutuoktinių sveikatos būklę, turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes. Daugiau informacijos apie vedybų sutarčių registravimą galite rasti Centrinės hipotekos įstaigos internetinėje svetainėje.
Priežastys, dėl kurių santuoka gali būti laikoma iširusia
Pagal Civilinį kodeksą, vienas sutuoktinių gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas susituokus tapo negalimas. Neištikimybė Civilinio kodekso yra pripažįstama būtent tokiu sutuoktinių pareigų nevykdymu. Santuoka iširti gali ir tuo atveju, jei sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Dėl neištikimybės išsiskirti norintis sutuoktinis turėtų kreiptis į teismą. Byla bus nagrinėjama uždarame posėdyje. Tačiau prieš kreipiantis į teismą teisininkai rekomenduoja susirasti advokatą ir su juo pasitarti skyrybų klausimais.
Tėvystė pripažįstama savo noru arba su teismo pagalba
Kuomet vaikas gimsta nesusituokusiai motinai, tėvas gali pripažinti tėvystę, o jei tėvystė nepripažįstama, ją gali nustatyti teismas. Tai vykdoma remiantis moksliniais įrodymais ir kitomis Civilinio proceso kodekse numatytomis įrodymų priemonėmis.
Šalims atsisakius ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali tapti tokie patikimai tėvystę patvirtinantys faktai kaip bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas.
Atsakovui atsisakius ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali tokį atsisakymą vertinti kaip tėvystės įrodymą.
Į užsienį vaiką išvežti gyventi galima tik abiejų tėvų sutikimu
Jei tėvas, kuriam nustatyta teisė gyventi su vaiku, nori su juo išvykti gyventi į užsienį, jis turi gauti kito tėvo sutikimą. Toks sutikimas turėtų būti patvirtintas raštu, pas notarą arba teisme. Nesant tėvų sutarimo, sprendimą priims teismas. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo teisių, šiuo atveju tenka tėvui, norinčiam išvykti į užsienį su vaiku.
Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Jei šia teise nori pasinaudoti kitas jo tėvas, prieš tai turi būti atitinkamai pakeistas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo.